Apie anksiolitikus

Aistė Žemaitienė Aistė ŽemaitienėFarmacijos ir vaistų saugumo autorė 2025-09-29 2 min. skaitymo Koreguota: 2025-10-26
Apie anksiolitikus

Anksiolitikai, dar vadinami vaistais nuo nerimo, yra vaistų grupė, skirta nerimo valdymui ir gydymui esant įvairiems nerimo sutrikimams. Šie vaistai paprastai veikia gana greitai, tačiau jų vartojimas gali sukelti pripratimą. Dėl šios priežasties gydytojai dažniausiai rekomenduoja anksiolitikus vartoti tik ribotą laiką ir tik tada, kai tikrai būtina. Žmonėms, turintiems priklausomybės ar piktnaudžiavimo vaistais istoriją, šie vaistai nėra tinkamas pasirinkimas.

Turinys

  1. 1. Kaip veikia anksiolitikai
  2. 2. Kada jie vartojami
  3. 3. Galimi šalutiniai poveikiai
  4. 4. Svarbios atsargumo priemonės
  5. 5. Kreipimasis į gydytoją – būtinumas

Kaip veikia anksiolitikai

Anksiolitikų poveikis grindžiamas tam tikrų neuromediatorių – smegenų cheminės veiklos reguliatorių – veiklos slopinimu. Šitaip mažinamas perdėtas nervų sistemos aktyvumas, kuris sukelia nerimo jausmą. Dažniausiai gydytojai skiria benzodiazepinų grupės vaistus, tokius kaip:

  • alprazolamas
  • chlordiazepoksidas
  • klonazepamas
  • diazepamas
  • lorazepamas

Kada jie vartojami

Pagrindinė anksiolitikų paskirtis – sumažinti nerimo sutrikimų simptomus, tokius kaip nuolatinis nerimas, baimė ar įtampa, ypač sergant generalizuotu nerimo sutrikimu ar socialine fobija. Kai kurie šios grupės vaistai taip pat naudojami kaip trumpalaikiai raminamieji prieš medicinines procedūras ar operacijas.

Generalizuotam nerimo sutrikimui būdinga intensyvi, nuolatinė įtampa ar baimė, trunkanti ilgiau nei pusę metų. Tuo tarpu socialinė fobija pasireiškia stipriu baimės jausmu viešumoje – kalbant, dalyvaujant susitikimuose ar susipažįstant su naujais žmonėmis, žmogus gali pradėti gausiai prakaituoti ir pykinti. Jei nerimo sutrikimas išlieka ilgai, jis gali smarkiai apriboti kasdienį gyvenimą, netgi priversti vengti bendravimo.

Dažnai kartu su vaistais rekomenduojamos ir psichoterapinės priemonės – pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda keisti mąstymo bei elgesio modelius ir didina vaistų efektyvumą.

Galimi šalutiniai poveikiai

Vartojant anksiolitikus gali pasireikšti mieguistumas, galvos svaigimas, atminties pablogėjimas, žemas kraujospūdis ar lėtesnis kvėpavimas. Ilgalaikis šių vaistų vartojimas gali padidinti šalutinio poveikio riziką.

Svarbios atsargumo priemonės

Anksiolitikus svarbu vartoti tiksliai taip, kaip paskirta gydytojo. Neteisingas ar per ilgas šių vaistų vartojimas gali būti pavojingas, nes tam tikri anksiolitikai sukelia priklausomybę. Ilgai vartodami juos, žmonės gali tapti priklausomi nuo vaisto poveikio, todėl norint pasiekti tą patį efektą, prireikia vis didesnių dozių.

Staigiai nutraukti vaisto vartojimą pavojinga – gali pasireikšti nutraukimo simptomai, vienas iš jų gali būti traukuliai. Jeigu reikia nutraukti anksiolitiko vartojimą, būtina tai daryti palaipsniui ir tik pasitarus su gydytoju.

Viršijus paskirtą dozę, galima apsinuodyti – perdozavimas gali sukelti net komą ar labai sunkius sveikatos sutrikimus.

Kreipimasis į gydytoją – būtinumas

Įvairūs anksiolitikai padeda sumažinti nerimo požymius ir gydyti nerimo sutrikimus, tačiau tinkamiausi jie yra trumpalaikiam vartojimui. Jei anksčiau patyrėte priklausomybę ar piktnaudžiavote vaistais, gydytojas gali parinkti kitokį gydymą. Svarbu atvirai tartis su gydytoju apie savo sveikatą ir kartu ieškoti geriausio sprendimo nerimo valdymui.

Raskite tinkamą specialistą

Peržiūrėkite gydytojų profilius, atsiliepimus ir įstaigas, kuriose jie dirba.

Ieškoti gydytojo