Protonų siurblio inhibitoriai (PSI) – tai vaistai, kurie mažina skrandžio rūgšties gamybą. Dėl to dažniausiai susilpnėja rėmuo ir kiti rūgšties refliukso požymiai, o sergant gastroezofaginio refliukso liga (GERL) pagerėja savijauta. Šie vaistai gali būti įsigyjami be recepto arba skiriami gydytojo. Kaip ir vartojant bet kokius vaistus, nepageidaujamos reakcijos yra galimos.
Turinys
Medicinos praktikoje PSI dažniausiai pasirenkami tuomet, kai paprasti antacidiniai preparatai (neutralizuojantys rūgštį) ir gyvenimo būdo korekcijos nepadeda pakankamai sumažinti simptomų. Yra ir kitų rūgšties gamybą mažinančių vaistų grupių, pavyzdžiui, H2 receptorių blokatoriai (tokie kaip famotidinas ar cimetidinas), tačiau pagal dabartines medicinos žinias daugeliui žmonių, kuriems refliuksas ar GERL tęsiasi ilgai, PSI neretai būna veiksmingesni.
Kaip veikia protonų siurblio inhibitoriai
Rūgšties refliuksas – tai būklė, kai skrandžio turinys (įskaitant rūgštį) pakyla į stemplę. Tai gali sukelti deginimo pojūtį už krūtinkaulio, vadinamą rėmeniu. Kai refliuksas tampa lėtinis ir sukelia nuolatinius simptomus ar gleivinės pažeidimą, kalbama apie GERL.
PSI veikia slopindami pagrindinį „rūgšties siurblį“ skrandžio gleivinėje – fermentą, kuris mediciniškai vadinamas vandenilio–kalio ATPaze. Prisijungę prie šio fermento, jie sumažina galutinį skrandžio rūgšties išsiskyrimo etapą. Dėl to sumažėja dirginimas, palengvėja simptomai, o stemplės gleivinė turi daugiau galimybių atsistatyti.
Svarbu suprasti, kad PSI visiškai „neišjungia“ rūgšties gamybos – tam tikras rūgšties kiekis reikalingas normaliam virškinimui.
PSI poveikis dažnai pasireiškia ne taip greitai kaip antacidinių preparatų ar H2 blokatorių, kurie neretai suveikia per maždaug valandą. Vis dėlto klinikinė patirtis rodo, kad PSI suteikiamas palengvėjimas gali būti ilgesnis ir stabilesnis.
Kada dar gali būti skiriami PSI
Be rūgšties refliukso ir GERL simptomų kontrolės, PSI gydytojai taip pat naudoja valdant kitas su rūgštimi susijusias būkles:
- stemplės uždegimą (ezofagitą);
- pepsines opas (skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę);
- Zollingerio–Ellisono sindromą (retą būklę, kai rūgšties gaminama per daug);
- tam tikrų vaistų sukeltas opas (pvz., vartojant kai kuriuos skausmą ir uždegimą mažinančius vaistus).
PSI rūšys ir vartojimo formos
PSI būna nereceptinių ir receptinių. Nereceptiniai variantai dažniausiai skirti trumpalaikiam simptomų valdymui, o receptiniai gali būti skiriami didesnėmis dozėmis ar specifinėms situacijoms.
Nereceptiniai PSI
- lansoprazolas;
- omeprazolas;
- ezomeprazolas.
Receptiniai PSI
Gydytojas gali skirti stipresnių dozių lansoprazolą ar omeprazolą, taip pat kitus PSI:
- dekslansoprazolą;
- pantoprazolą;
- rabeprazolą.
Kai kuriais atvejais GERL simptomams gydyti gali būti skirtas kombinuotas receptinis vaistas, kuriame derinamas rūgšties sekreciją mažinantis preparatas (ezomeprazolas) ir nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (naproksenas). Toks derinys parenkamas individualiai, įvertinus naudą ir rizikas.
Ką daryti, jei pagerėjimo nėra
Jeigu per kelias savaites vartojant PSI ryškaus pagerėjimo nepastebima, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Kai kurių žmonių simptomai gali būti panašūs į refliuksą, tačiau juos sukelia kitos priežastys, pavyzdžiui, skrandyje gyvenanti bakterija
Helicobacter pylori
. Nors infekcija ne visada sukelia aiškių nusiskundimų, daliai žmonių ji gali pasireikšti:
- pykinimu;
- dažnu atsirūgimu;
- apetito sumažėjimu;
- pilvo pūtimu.
Tokiu atveju gali prireikti kitokio gydymo, o vien PSI nepakanka.
Ar PSI vartojimą reikia nutraukti palaipsniui
PSI nerekomenduojama staiga nutraukti savarankiškai. Praktikoje staigus nutraukimas kai kuriems žmonėms gali sustiprinti simptomus. Sveikatos priežiūros specialistas gali padėti sudaryti laipsniško mažinimo planą, kad vaisto dozė būtų mažinama pamažu ir būtų lengviau saugiai sustabdyti vartojimą. Taip pat dažnai aptariamos alternatyvios refliukso kontrolės priemonės (mityba, kūno masės korekcija, vartojimo režimo pakeitimai, kiti vaistai).
Esmė
Protonų siurblio inhibitoriai – tai nereceptiniai ir receptiniai vaistai, skirti ilgiau trunkantiems rūgšties refliukso ir GERL simptomams mažinti. Jie veikia slopindami rūgšties gamybą skrandyje, todėl sumažėja rėmuo ir sudaromos sąlygos gleivinei gyti. Trumpalaikėje perspektyvoje šie vaistai dažniausiai laikomi veiksmingais, tačiau ilgalaikį vartojimą reikėtų aptarti su sveikatos priežiūros specialistu ir periodiškai įvertinti, ar gydymas vis dar būtinas.