Stemplės išvarža, dar vadinama diafragmos angos išvarža, kartais gali sukelti mažakraujystę, tačiau toks simptomas pasitaiko rečiau. Dažniausiai ši komplikacija siejama su geležies trūkumu, atsirandančiu dėl kraujo netekimo.
Turinys
Ar mažakraujystė gali būti susijusi su stemplės išvarža?
Didelės stemplės išvaržos gali tapti geležies stokos ir mažakraujystės priežastimi. Tokiu atveju kraujavimas dažniausiai prasideda dėl smulkių gleivinės pažeidimų išvaržos vietoje. Tokių pakitimų pasekoje organizmas netenka geležies, todėl gali atsirasti silpnumas, išblyškusi oda, svaigulys ar bendras nuovargis.
Kaip gydoma mažakraujystė, susijusi su išvarža?
Nustačius, kad mažakraujystė kilo dėl stemplės išvaržos, didelis dėmesys skiriamas geležies papildams ir vaistams, mažinantiems skrandžio rūgštingumą, pavyzdžiui, vadinamiesiems protonų siurblio inhibitoriams. Chirurginė operacija paprastai skiriama tik tuo atveju, kai kitos gydymo priemonės nepadeda, arba kai išvaržos sukelti simptomai itin sunkūs. Toks gydymo variantas taikomas retai – tai prireikia mažiau nei 5 procentams visų išvaržą turinčių pacientų.
Kada prireikia operacijos?
Nors dažniausiai stemplės išvarža ir dėl jos išsivystanti mažakraujystė gydoma konservatyviai, kai kuriems pacientams gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas. Naujesni tyrimai rodo, jog tiems, kam mažakraujystę sukelia didelės išvaržos, po operacijos apie 94 procentams žmonių mažakraujystė išnyksta per penkerius metus nuo procedūros.
Kaip atpažinti ir spręsti problemą?
Jei pastebite dažną nuovargį, blyškią odą ar kitus mažakraujystės simptomus ir žinote, kad turite stemplės išvaržą, nedelskite pasitarti su gydytoju. Tik specialistas padės tiksliai nustatyti priežastį ir parinks labiausiai tinkantį gydymą.