Mūsų smegenis supa specialus skystis – vadinamas smegenų skysčiu (likvoru). Jis veikia tarsi pagalvėlė, apsauganti smegenis nuo smūgių į kaukolės sienas. Tačiau ši apsauga ne visada būna pakankama, ypač esant stipriam galvos sužalojimui.
Turinys
Kaip atsiranda smegenų sutrenkimas
Daugelis mano, kad smegenų sutrenkimas (arba lengvas galvos smegenų sukrėtimas) įvyksta tik tiesiogiai smogus galvai. Vis dėlto, stiprus smegenų sukrėtimas gali kilti ir tuomet, kai galva nieko nesitrenkia. Svarbiausia yra ne pats smūgis, o stiprus smegenų judėjimas kaukolės viduje.
Pavyzdžiui, staigus kaklo ir galvos judesys atgal ir pirmyn – taip vadinamas „pliaukštelėjimas“ – gali sukelti smegenų audinio sukrėtimą, kai smegenys atsitrenkia į vidines kaukolės sieneles. Tokia trauma dažnai pasitaiko automobilio avarijos metu ar aktyviai sportuojant kontaktiniuose sportuose.
Kiti galimi priežastys
- Staigus sustojimas ar stipri vibracija gali sutrenkti smegenis net neišorinio smūgio atveju – pavyzdžiui, net krintant, jei galva nieko neatsitrenkia.
- Didelių sukimosi jėgų poveikis, pavyzdžiui, ekstremaliuose atrakcionuose kaip kalneliai.
- Sportinės veiklos, kuriose atliekami greiti sukiniai ar kūno rotacija – tokios kaip gimnastika.
- Labai greiti judesiai: šuoliai parašiutu, parasparniavimas ar kiti panašūs ekstremalūs užsiėmimai.
Smegenų sutrenkimo požymiai ir kada kreiptis į gydytoją
Sutrenkimo simptomai ne visada pasireiškia iš karto – kartais praeina kelios valandos ar net pora dienų, kol jaučiami pirmieji ženklai. Užtenka vien staigaus kaklo ir galvos pajudėjimo, kad išsivystytų būdingi požymiai.
- Galvos skausmas
- Pykinimas ar vėmimas
- Pojūčių (šviesos ar garsų) jautrumas, neryškus ar dvejinimasis regėjime
- Spengimas ausyse ar stipresnis jautrumas garsui
- Galvos svaigimas, problemos su pusiausvyra
- Kaklo skausmas
- Sunku susikaupti ar prisiminti įvykius
- Didelis nuovargis ar mieguistumas
- Miegas pakinta – tampate mieguisti arba sunku užmigti, miego ritmas išsiderina
- Jautrumas, irzlumas, staigūs nuotaikos pokyčiai
- Sąmonės praradimas (nors tai pasitaiko tik nedidelei daliai atvejų)
Kaip nustatomas sutrenkimas
Įtarus galvos susitrenkimą, gydytojas išklausinėja apie simptomus, vertina refleksus, koordinaciją, klausą, regą, raumenų jėgą ir kaklo būklę. Paprastai papildomai atliekamas ir trumpas neurologinis testas – tiriama atmintis, koncentracija bei mąstymo gebėjimai.
Būtina informuoti sveikatos specialistą, jei kuri nors apžiūros dalis jums kelia sunkumų arba simptomai paaštrėja vizito metu. Jei kyla įtarimų dėl rimtesnių komplikacijų (pavyzdžiui, kraujavimo smegenyse), gali būti pasiūlytas kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas. Šie tyrimai padeda atmesti pavojingus pažeidimus, tačiau nesutrenkimo diagnozavimui jie nenaudojami.
Kada būtina gydytojo pagalba
Jei, po stipraus kaklo ar galvos pasisukimo, jaučiate bent kelis iš paminėtų simptomų, nedelskite ir pasikonsultuokite su specialistu. Smegenų sutrenkimas galimas net ir be tiesioginio išorinio smūgio.