Baimė suklysti (atichifobija): priežastys ir gydymas

Susiję įrašai

Atychifobija yra psichologinė būklė, kai žmogus jaučia labai stiprią nesėkmės baimę. Tokia baimė dažnai stabdo nuo naujų veiklų, darbo ar mokymosi išbandymų. Kartais net paprasti kasdieniai tikslai, kaip pokalbis dėl darbo ar egzaminas, tampa sunkiai įveikiami. Šis nesaugumo jausmas gali išsiplėsti ir į asmeninius santykius ar profesinį gyvenimą – žmogus pradeda bijoti tapti nusivylimo priežastimi sau ar kitiems.

Turinys

1.Kas yra fobija?
2.Ar atychifobija ir perfekcionizmas – tas pats?
3.Kiek dažna atychifobija?
4.Atychifobijos – dinaminis čia simptomai
5.Atychifobijos priežastys
6.Kaip nustatoma atychifobija?
7.Atychifobijos valdymas ir gydymas
8.Atychifobijos prevencija
9.Atychifobijos prognozė
10.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
11.Ką verta aptarti su gydytoju?

Baimė suklysti dažnai įgauna užburtą ratą: vengimas situacijų, kur gali patirti nesėkmę, ilgainiui dar labiau didina įtampą ir savikritiką. Toks nerimas neigiamai veikia savivertę, gali sukelti depresiją, panikos priepuolius, sunkumus bendraujant bei kasdieniame gyvenime. Svarbu žinoti, kad ši fobija skiriasi nuo atelofobijos, kuri labiau susijusi su netobulumo baime.

Kas yra fobija?

Fobija – tai nerimo sutrikimo forma, kai tam tikras objektas, aplinkybė arba įvykis sukelia stiprią, sunkiai kontroliuojamą baimę. Net jei aplinkiniams ši baimė atrodo perdėta ar nelogiška, pats žmogus išgyvena ją labai realiai.

Ar atychifobija ir perfekcionizmas – tas pats?

Nors atychifobija ir perfekcionizmas kartais painiojami, juos skiria esminiai skirtumai. Turint perfekcionistinių bruožų, siekiama nepriekaištingumo, o visa energija nukreipiama į sėkmę. Tuo tarpu atychifobija lemia gniuždantį dėmesį galimoms nesėkmėms, kurį dažnai lydi stiprus nerimas ar net katastrofiški įsivaizdavimai, kas nutiktų, jei visgi suklystum.

Kiek dažna atychifobija?

Tiksliai nustatyti, kiek žmonių kenčia nuo atychifobijos, sudėtinga, nes daug kas slepia savo baimes ar net nesuvokia jų turintys. Vis dėlto žinoma, kad bent kartą gyvenime su tam tikra fobija susiduria apie dešimtadalis suaugusiųjų ir penktadalis paauglių.

Atychifobijos – dinaminis čia simptomai

Atychifobija pasireiškia įvairiais jausmais ir elgesio pokyčiais. Neretai kyla:

Baimė atlikti net paprastas užduotis darbe, mokykloje ar namuose
Padidėjęs irzlumas ar pyktis
Nerimas dėl kitų vertinimo
Užsitęsęs liūdesys ar depresija
Pesimizmas, neigiama ateities nuotaika
Polinkis vis atidėti užduotis, jei jos atrodo sunkios
Sunkumai palaikant santykius
Vengimas priimti pagalbą ar kritiką

Stipri baimė neretai išprovokuoja ir fizinius pojūčius, panašius į panikos atakas:

Prakaitavimas
Drebulys ar raumenų trūkčiojimai
Galvos svaigimas, silpnumas
Širdies plakimo pojūtis
Dusulys
Skrandžio veiklos sutrikimai
Pykinimas
Šalčio pojūtis

Atychifobijos priežastys

Šios baimės atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, kuriuos dažnai sunku aiškiai išskirti:

Paveldimumas. Jei šeimoje yra žmonių, patiriančių nerimo sutrikimų ar fobijų, padidėja tikimybė panašių patirčių turėti ir kitiems šeimos nariams.
Ugdymo patirtis. Augant aplinkoje, kur nesėkmė laikoma itin nepriimtina, o tik tobulas rezultatas vertinamas, gali formuotis stipri baimė suklysti.
Kitos fobijos. Dažnai fobijos pasireiškia kartu. Pavyzdžiui, turint baimę mokyklai, gali išsivystyti ir nesėkmės baimė.
Traumuojančios patirtys. Nepageidaujami įvykiai ar perdėtos bausmės, susijusios su klaidomis ar nesėkmėmis, ilgainiui gali išugdyti baimę pakartoti nemalonius išgyvenimus.

Kaip nustatoma atychifobija?

Specialūs tyrimai ar testai diagnozuojant nesėkmės baimę paprastai nėra naudojami. Gydytojas ar psichologas pagal pokalbį vertina simptomus – kiek ilgai jie trunka, kaip paveikia kasdienius įpročius ir savijautą. Dažniausiai klausiama:

Ar dažnai atidėliojate ar iš viso atsisakote veiklų, tikėdamiesi jų nepajėgti atlikti?
Ar jūsų baimė suklysti lemia užsitęsusį liūdesį, pyktį ar beviltiškumą?
Ar nesėkmės baimė trukdo jums mėgautis veiklomis, atsigauti ar ramiai miegoti?
Kiek stipriai šis nerimas paveikia darbo, mokslų ar namų aplinką?
Kiek metų ar mėnesių išgyvenate šią baimę?

Vertinant bendrą būklę, gali būti ieškoma ir kitų psichikos sutrikimų: priklausomybių, nerimo, depresijos, valgymo sutrikimų, potrauminio streso, obsesinio-kompulsinio ar paranojiško asmenybės tipo požymių.

Atychifobijos valdymas ir gydymas

Yra keletas veiksmingų būdų įveikti stiprią nesėkmės baimę:

Kognityvinė elgesio terapija (KET). Terapeutas padeda keisti požiūrį į klaidas, pastebėti, kad nesėkmės gali būti augimo ir mokymosi šaltinis. Taip pat išmokstama valdyti nerimą, jaučiant įtampą – naudojant, pavyzdžiui, kvėpavimo ar meditacijos technikas.
Ekspozicijos terapija. Palaipsniui, kontroliuojamomis aplinkybėmis, susiduriama su tuo, kas kelia baimę. Tai padeda priprasti, kad klaidos ne visuomet turi neigiamų pasekmių.
Vaistai. Esant sunkesniems atvejams, jei kartu pasireiškia stiprus nerimas ar depresija, gali būti pasiūlyta medikamentinė pagalba. Tačiau tai paprastai nėra pirminis pasirinkimas gydant fobijas.

Atychifobijos prevencija

Nors visiškai apsisaugoti nuo fobijų sunku, kai kurios priemonės gali padėti sumažinti jų rimtumą:

Bendravimas ir emocinis palaikymas artimųjų rate
Stipri psichologinė savirūpa – vengti alkoholio, narkotikų ar kavos, kurie gali didinti nerimą
Laiku kreiptis į specialistus, kai baimė pradeda varžyti gyvenimą
Subalansuota mityba, tinkamas poilsis ir fizinis aktyvumas

Atychifobijos prognozė

Dauguma žmonių, kurie ieško pagalbos ir taiko tinkamus gydymo metodus, pasiekia sėkmingų rezultatų. Tiek psichoterapija, tiek gyvenimo būdo pakeitimai ir, jei reikia, vaistai, leidžia ženkliai pagerinti savijautą. Tyrimai rodo, kad apie 90 % fobijas turinčių žmonių, sistemingai taikant ekspozicijos terapiją, įveikia šią problemą.