Polihidramnionas – tai būklė, kai nėštumo metu gimdoje kaupiasi per daug vaisiaus vandenų. Šis skystis apsupa ir saugo vystantįsi kūdikį, taip pat yra labai svarbus normaliam jo augimui bei organų formavimuisi.
Dažnumas ir rizikos veiksniai
Perteklinis vaisiaus vandenų kiekis nustatomas retai – polihidramnionas fiksuojamas maždaug 1 proc. visų nėštumų. Daugeliu atvejų lengvos formos polihidramnionas didelių problemų nesukelia ir dažniausiai išsivysto antroje nėštumo pusėje, tačiau retais atvejais gali pasireikšti jau nuo šešioliktos savaičių.
Polihidramniono simptomai
Daugelis moterų, kurioms išsivysto ši būklė, nepatiria ryškių simptomų – ypač jei polihidramnionas yra lengvos eigos. Vis dėlto, stipresni atvejai gali pasireikšti šiais požymiais:
- Pilvo tempimo jausmas, spazmai ar nėštumo susitraukimai.
- Sutrinka kvėpavimas.
- Atsiranda rėmuo.
- Vidurių užkietėjimas.
- Didesnis šlapinimosi dažnumas.
- Tinimas kojose, pėdose ar išoriniuose lytiniuose organuose.
Padidėjusi gimda spaudžia šalia esančius organus – plaučius, skrandį, tiesiąją žarną, šlapimo pūslę. Šis spaudimas ir provokuoja minėtus negalavimus.
Gydytojai apie galimą polihidramnioną gali įtarti, jei nėščios moters pilvas atrodo didesnis nei tikėtasi pagal nėštumo laiką, sunku apčiuopti kūdikio padėtį ar rasti jo širdies plakimą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Neretai polihidramnionas išsivysto be aiškios priežasties, ypač jei būklė nėra sunki. Tačiau kartais jį lemia kiti veiksniai:
- Įgimtos vaisiaus vystymosi anomalijos, kurios sutrikdo vaisiaus gebėjimą nuryti vaisiaus vandenis.
- Diabetas (nėščiųjų arba buvęs prieš pastojant), kuris padidina gliukozės kiekį kraujyje.
- Vienodų dvynių atveju – dvynių dvynių transfuzijos sindromas.
- Nesutapęs rezus faktorius: kai motina – Rh neigiama, o vaisius – Rh teigiamas.
- Kūdikio širdies ritmo sutrikimai.
- Vaisiaus infekcijos.
Diagnozė ir tyrimai
Pirmiausia gydytojas matuoja gimdos aukštį pilve (taip vadinamas fundalinis ūgis) ir lygina rezultatus su nėštumo laikotarpiu. Jei pilvas atrodo per didelis, atliekami ultragarsiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti tikslią vaisiaus vandenų kiekio vertę. Yra du pagrindiniai matavimo metodai: vaisiaus vandenų indeksas (AFI) ir maksimalios kišenės vertikalus matavimas (MPV).
Nustačius per didelį vaisiaus vandenų kiekį, dažnai skiriami papildomi tyrimai, skirti išsiaiškinti priežastį. Tai gali būti:
- Vaisiaus širdies echoskopija (echokardiografija), įvertinanti kraujotakos sistemą.
- Vaisiaus širdies veiklos ir judesių tyrimai (biocheminis profilis, nestreso testas).
- Amniocentezė – tyrimas, padedantis aptikti galimus įgimtus defektus.
- Gliukozės tolerancijos tyrimas nėščiajai cukriniam diabetui nustatyti.
Gydymas ir nėštumo priežiūra
Lengvos polihidramniono formos dažniausiai nėra gydomos specialiai, ypač jei nėštumas jau artėja prie pabaigos. Tokiu atveju pakanka dažnesnių apsilankymų pas gydytoją ir nuolatinio stebėjimo ultragarsu.
Sunkiais atvejais, kai vaisiaus vandenų perteklius stiprus, gali būti reikalingas gydymas. Dažnai pradedama spręsti pagrindinę priežastį – tarkime, koreguojant cukrinį diabetą. Taip pat gali būti atliekama procedūra perteklių skysčiui pašalinti arba, esant būtinybei, stimuliuojamas gimdymas nuo 37 iki 39 nėštumo savaitės.
Galimos komplikacijos
Per didelis vaisiaus vandenų kiekis padidina spaudimą gimdoje, dėl to gali kilti įvairių nėštumo komplikacijų, ypač jei ši būklė nustatoma anksti. Pati skysčio sankaupa vaisiui paprastai nėra kenksminga, tačiau pasekmes sukelia dėl atsiradusio spaudimo ir vėlyvų komplikacijų.
- Ankstyvas gimdymas.
- Neišnešioto kūdikio gimimas (iki 37 savaičių).
- Placentos atšoka.
- Stiprus kraujavimas po gimdymo.
- Virkštelės iškritimas.
- Sėdmeninė arba skersinė vaisiaus padėtis.
- Nėštumo pabaigos netektys (mirtis gimdoje).
Prevencija ir kaip saugotis
Kol kas nėra būdo, kaip užkirsti kelią polihidramnionui. Vienintelis būdas sumažinti riziką – tinkamai valdyti cukrinį diabetą, jei jums jis buvo diagnozuotas anksčiau ar yra nėštumo metu.
Prognozė ir gyvenimas su polihidramnionu
Nustačius polihidramnioną, nėščioji yra nuolat stebima – dažniau atliekami ultragarsai, vizitai vyksta kiek dažniau nei įprasta. Tai leidžia sumažinti komplikacijų riziką ir laiku pastebėti galimus pakitimus.
Daugeliu atvejų gimdymas nesiskiria nuo įprasto – procedūros ir stebėjimas panašūs, tačiau gali būti išeinančio vaisiaus vandenų kiekis didesnis nei įprastai. Po gimimo gydytojai ištirs kūdikį ir įsitikins, kad su jo sveikata viskas gerai.
Lengvas polihidramnionas paprastai neturi jokios neigiamos įtakos nei gimdymui, nei naujagimiui. Sunkesniais atvejais gali prireikti cezario pjūvio, ypač jei natūralus gimdymas per daug rizikingas dėl vaisiaus padėties ar dydžio. Tačiau cezario pjūvio tikimybė ženkliai nepadidėja.
Susidūrus su stipriu polihidramnionu, galima tikėtis didesnės priešlaikinio gimdymo tikimybės arba to, kad kūdikis gali gimti anksčiau. Jei gydytojai nusprendžia, kad būtinas gydymas, visada bus ieškoma saugiausio sprendimo tiek motinai, tiek kūdikiui.
Kasdienybė ir savijauta
Nustačius polihidramnioną, svarbiausia yra išlikti ramioms ir pasitikėti priežiūra. Rekomenduojama:
- Ilsėtis ir nepervargti.
- Išsakyti savo lūkesčius ir nuogąstavimus medicinos specialistams, ypač jei kyla klausimų dėl gimdymo ar jo eigos.
- Kreiptis į gydytoją, jei pilvas netikėtai greitai padidėja ar atsiranda naujų simptomų.
- Palaikyti ryšį su žmonėmis, susiduriančiais su panašia situacija, dalyvauti palaikymo grupėse ar forumuose.
Kilus bet kokiems pokyčiams savijautoje ar įtarimų dėl komplikacijų – būtina kreiptis į prižiūrintį gydytoją ir laikytis visų paskirtų konsultacijų bei tyrimų grafiko. Viskas tam, kad užtikrintumėte kuo didesnį saugumą sau ir savo kūdikiui.
