Smegenų chirurgija kartais siūloma žmonėms, sergantiems epilepsija, kai priepuolių nepavyksta suvaldyti vaistais. Medicinos praktikoje dažniausiai svarstoma operacija tuomet, kai buvo išbandyti bent du skirtingi vaistai (tinkamomis dozėmis ir pakankamai ilgai), tačiau priepuoliai vis tiek kartojasi.
Turinys
Pagal dabartines medicinos žinias, tinkamai atrinktiems pacientams epilepsijos chirurginis gydymas gali būti labai veiksmingas ir reikšmingai pagerinti kasdienį gyvenimą: sumažinti priepuolių dažnį, jų sunkumą, pagerinti saugumą, savarankiškumą ir emocinę savijautą.
Epilepsija nėra vienoda visiems – priepuolių kilmė ir plitimas smegenyse gali skirtis, todėl egzistuoja keli chirurginio gydymo būdai. Dažniausiai aptariamos šios operacijų kryptys:
- rezekcinė (pažeisto židinio pašalinimo) operacija,
- daugybinė subpialinė tranzekcija,
- hemisferektomija,
- corpus callosotomy (smegenų jungties perkirpimas).
Gydytojas kartu su pacientu įvertina, kokia strategija labiausiai tinka konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į tikėtiną naudą ir galimas rizikas.
Kaip nustatoma, kur prasideda priepuoliai
Prieš svarstant operaciją, paprastai atliekami išsamūs tyrimai, padedantys suprasti, kurioje smegenų vietoje prasideda priepuoliai ir kaip jie plinta. Dažnai pasitelkiami magnetinio rezonanso tyrimai, o prireikus – kiti metodai, leidžiantys tiksliau nustatyti epilepsijos židinį ir jo ryšį su svarbiomis smegenų funkcijomis (kalba, judesiai, rega, atmintis).
Rezekcinė operacija
Dažniausiai taikomas epilepsijos chirurginio gydymo būdas – rezekcinė operacija. Jos esmė – chirurgiškai pašalinti tą smegenų audinio dalį, kurioje kyla priepuoliai. Kartais šalinamas nedidelis plotas, kartais – pažeidimas (pavyzdžiui, struktūrinis pakitimas), o kai kuriais atvejais – visa smegenų skiltis arba jos dalis.
Vienas įprastiausių rezekcinės chirurgijos variantų yra smilkininės skilties operacija. Klinikinė patirtis rodo, kad tai dažnai yra vienas sėkmingiausių epilepsijos chirurginio gydymo sprendimų: jis gali reikšmingai sumažinti priepuolių skaičių, kartu siekiant kuo labiau apsaugoti svarbias smegenų funkcijas.
Daugybinė subpialinė tranzekcija
Daugybinė subpialinė tranzekcija atliekama rečiau. Šis metodas gali būti svarstomas, kai priepuoliai yra sunkūs ir dažni, o jų pradžia nėra nuolat susijusi su viena aiškia smegenų vieta.
Procedūros metu daromi tikslūs pjūviai tam tikruose smegenų audinio sluoksniuose, kad priepuoliai mažiau plistų į kitas zonas. Toks sprendimas kartais pasirenkamas ir tada, kai epilepsijos židinys yra funkciniu požiūriu itin svarbioje srityje, kurios pašalinimas galėtų sukelti reikšmingų sutrikimų.
Hemisferektomija
Hemisferektomija laikoma vienu radikaliausių epilepsijos chirurgijos metodų. Operacijos metu pašalinama vienos smegenų pusės išorinė dalis. Ji paprastai svarstoma tada, kai viena smegenų pusė yra plačiai pažeista ir būtent iš jos kyla priepuoliai.
Dažniausi pacientai, kuriems gali būti siūlomas toks gydymas, yra mažesni vaikai – įskaitant kūdikius, gimusius su smegenų pažeidimu, ir vyresnius vaikus, kuriems pasireiškia ypač sunkūs, vaistams atsparūs priepuoliai. Medicinos praktikoje pastebima, kad ankstesnis sprendimas operuoti tam tikrais atvejais siejamas su palankesniais ilgalaikiais rezultatais.
Corpus callosotomy
Corpus callosotomy skiriasi nuo kitų operacijų tuo, kad jos tikslas paprastai nėra visiškai sustabdyti priepuolius. Šis metodas labiau orientuotas į priepuolių sunkumo mažinimą.
Operacijos metu perkerpamos nervinės skaidulos, jungiančios abi smegenų puses. Taip siekiama, kad priepuoliai ne taip lengvai persimestų iš vieno pusrutulio į kitą, todėl jie gali tapti mažiau išplitę ir ne tokie sunkūs.
Ši operacija dažniausiai taikoma vaikams, kai priepuoliai prasideda vienoje smegenų pusėje ir vėliau išplinta į kitą.
Galimos rizikos
Nors operacija gali suteikti reikšmingos naudos, tai yra didelė intervencija, susijusi su rimtomis rizikomis. Galimos komplikacijos gali apimti:
- infekciją,
- insultą,
- paralyžių ar ryškų silpnumą,
- kalbos sutrikimus,
- regėjimo pakitimus,
- judesių ir koordinacijos sutrikimus,
- priepuolių padažnėjimą.
Skirtingos operacijos turi nevienodą rizikos profilį. Pavyzdžiui, atliekant hemisferektomiją gali labiau nukentėti judėjimas ir rega, o šalinant konkrečią skiltį gali atsirasti kalbos ar atminties sunkumų. Kai kuriems žmonėms po corpus callosotomy priepuoliai gali padažnėti. Dėl to sprendimas paprastai priimamas tik detaliai aptarus tikėtiną naudą ir galimas pasekmes.
Ko tikėtis po operacijos
Smegenų operacijai reikalingas laikas atsigauti. Pirmosiomis savaitėmis po procedūros dažniausiai rekomenduojama vengti įprastų krūvių ir palaipsniui grįžti prie kasdienės veiklos.
Gijimas gali užtrukti. Klinikinėje praktikoje neretai prireikia:
- kelių dienų gydymo ligoninėje po operacijos,
- intensyvesnio skausmo pirmosiomis dienomis,
- kelių savaičių, kol sumažėja tinimas ir išlieka tik vidutinis diskomfortas,
- ilgesnės pertraukos nuo mokyklos ar darbo, kuri kai kuriais atvejais gali trukti iki kelių mėnesių.
Po operacijos dažnai dar kurį laiką tęsiamas gydymas vaistais nuo priepuolių – kartais mažiausiai kelerius metus, priklausomai nuo individualios situacijos ir priepuolių kontrolės.
Nors atsistatymas gali būti ilgas, daliai pacientų toks gydymas būna vertas pastangų dėl priepuolių kontrolės ir gyvenimo kokybės pagerėjimo. Jei kyla minčių, kad galėtumėte būti tinkamas kandidatas chirurginiam gydymui, verta tai aptarti su gydytoju, kad kartu įvertintumėte galimybes, rizikas ir ilgalaikę prognozę.