Šlapimo susilaikymas po operacijos: ką svarbu žinoti

Šlapimo susilaikymas po operacijos: ką svarbu žinoti

Po operacijos daliai žmonių kuriam laikui tampa sunku pasišlapinti. Nors dažniausiai ši problema praeina savaime, kartais prireikia laikino šlapimo pūslės drenavimo kateteriu arba vaistų, padedančių lengviau pasišlapinti.

Turinys

  1. 1. Kas yra pooperacinis šlapimo susilaikymas
  2. 2. Kokie požymiai gali pasireikšti
  3. 3. Kada būtina skubi pagalba
  4. 4. Kodėl taip nutinka po operacijos
  5. 5. Kaip dažnai tai pasitaiko ir kas turi didesnę riziką
  6. 6. Kiek laiko tai tęsiasi

Kas yra pooperacinis šlapimo susilaikymas

Pooperacinis šlapimo susilaikymas – tai būklė, kai po chirurginės procedūros šlapimo pūslė būna prisipildžiusi, tačiau žmogui nepavyksta pasišlapinti arba tai pavyksta labai sunkiai. Medicinos praktikoje tai laikoma gana dažna situacija, nes šlapinimosi mechanizmą laikinai gali sutrikdyti nejautra, skausmą malšinantys vaistai ar pats operacijos poveikis šlapimo takams ir juos kontroliuojantiems nervams.

Kokie požymiai gali pasireikšti

Šlapimo susilaikymas ne visada sukelia aiškius simptomus – kai kurie žmonės nieko nejaučia, nors šlapimo pūslė būna pilna. Vis dėlto galimi šie požymiai:

  • sunku pradėti šlapintis arba šlapinimasis neįmanomas;
  • spaudimas, skausmas ar diskomfortas šlapimo pūslės srityje;
  • šlapimo pūslės spazmai;
  • pilvo pūtimas ar apatinės pilvo dalies tempimo jausmas.

Kada būtina skubi pagalba

Pagal dabartines medicinos žinias nerekomenduojama būti nepasituštinus šlapimo ilgiau nei 6–7 valandas. Jei po operacijos praėjo apie 7 valandas ir pasišlapinti nepavyksta, tai gali būti vertinama kaip skubi būklė – reikėtų nedelsiant kreiptis į skubią pagalbą arba gydymo įstaigą.

Taip pat skubiai įvertinti situaciją reikia, jei atsiranda labai stiprus skausmas šlapimo pūslės srityje ar ryškus pilvo apačios tempimas.

Kodėl taip nutinka po operacijos

Šlapinimasis – tai koordinuotas procesas, kuriame dalyvauja šlapimo pūslės ir dubens raumenys, nervai, galvos bei nugaros smegenys. Po chirurginės intervencijos ši „komanda“ kartais laikinai veikia ne taip sklandžiai.

Nejautra

Anestezija gali laikinai slopinti nervinius signalus ir raumenų veiklą. Dėl to žmogus gali nejausti, kad šlapimo pūslė prisipildė, arba gali būti sunkiau ją ištuštinti.

Audinių patinimas ar laikinos kliūtys

Operacijos pilvo, dubens srityje ar šlapimo takų aplinkoje gali sukelti uždegiminę reakciją ir audinių patinimą, kuris apsunkina šlapinimąsi. Nervų, valdančių šlapinimąsi, dirginimas kartais pasitaiko ir po operacijų, susijusių su stuburu.

Klinikinė patirtis rodo, kad šlapimo susilaikymo rizika gali būti didesnė po kai kurių ortopedinių (pvz., klubo ar kelio) bei žarnyno operacijų.

Vaistai nuo skausmo

Skausmą malšinantys vaistai, ypač stipresni ar vartojami didesnėmis dozėmis, gali slopinti šlapimo pūslės refleksus ir apsunkinti šlapinimąsi. Be to, jie neretai sukelia vidurių užkietėjimą, o pilnesnė žarna gali papildomai spausti šlapimo takus ir trukdyti šlapimo pasišalinimui.

Kaip dažnai tai pasitaiko ir kas turi didesnę riziką

Skirtinguose stebėjimuose pooperacinio šlapimo susilaikymo dažnis labai varijuoja, nes jis priklauso nuo operacijos tipo, nejautros metodo ir individualių veiksnių.

Moksliniai duomenys rodo, kad didesnė tikimybė susidurti su šia problema gali būti:

  • vyresniame amžiuje;
  • vyrams (palyginti su moterimis);
  • esant tam tikroms gretutinėms būklėms, pavyzdžiui, cukriniam diabetui, inkstų funkcijos nepakankamumui, gerybiniam prostatos padidėjimui;
  • kai kurių psichikos sveikatos sutrikimų atvejais, pavyzdžiui, esant depresijos simptomams.

Operuojantis gydytojas arba anesteziologas paprastai gali paaiškinti individualią riziką, įvertinę planuojamos procedūros pobūdį ir gretutines ligas.

Kiek laiko tai tęsiasi

Daugeliu atvejų ši būklė praeina savaime per kelias savaites, dažnai per 4–6 savaites. Kartais palengvėjimas ateina greičiau, o rečiau – užtrunka ilgiau.

Jei praėjus maždaug mėnesiui situacija aiškiai negerėja arba šlapinimosi sutrikimas ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę, verta susisiekti su gydymo komanda ir aptarti tolimesnius veiksmus.

Kaip tai gydoma

Gydymo taktika parenkama pagal situaciją – ar šlapimo pūslė labai prisipildžiusi, ar žmogus apskritai negali pasišlapinti, kiek ryškūs simptomai ir kokios galimos priežastys.

Kateterizavimas

Jeigu šlapimo pūslė pilna, tačiau pasišlapinti nepavyksta, medicinos praktikoje dažnai taikomas šlapimo kateteris – jis padeda saugiai išleisti šlapimą ir sumažinti pūslės persitempimo riziką.

Kai kuriems žmonėms kateterio reikia tik trumpam gydymo įstaigoje, kitiems – laikinai ir namuose, kol šlapinimasis normalizuojasi.

Vaistai, atpalaiduojantys šlapimo takus

Kai kuriais atvejais gali būti skiriami alfa adrenoblokatoriai – vaistai, kurie atpalaiduoja šlaplės ir aplinkinių audinių tonusą, todėl šlapimui lengviau pasišalinti. Kartais jie derinami su laikinu kateterizavimu.

Papildomos priemonės lengvesniais atvejais

Esant nestipriems simptomams, daliai žmonių palengvėjimą suteikia šiluma, pavyzdžiui, šilta vonia arba šiltas kompresas apatinėje pilvo dalyje. Vis dėlto tai nėra pakaitalas medicininiam įvertinimui, jei šlapintis nepavyksta ar skausmas ryškus.

Esmė

Sunkesnis šlapinimasis po operacijos yra ganėtinai dažnas ir paprastai laikinas reiškinys. Daugeliu atvejų jis praeina per kelias savaites be ilgalaikių pasekmių. Tačiau jei nepavyksta pasišlapinti maždaug 7 valandas arba atsiranda stiprus skausmas ir ryškus šlapimo pūslės persipildymo pojūtis, reikėtų nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Jei būklė užsitęsia arba trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasitarti su operavusiu gydytoju – gali būti rekomenduotas laikinas kateteris ar šlapimo takus atpalaiduojantys vaistai.

Raskite tinkamą specialistą

Peržiūrėkite gydytojų profilius, atsiliepimus ir įstaigas, kuriose jie dirba.

Ieškoti gydytojo