Philofobija – tai stipri meilės baimė, kai žmogui tampa sunku arba beveik neįmanoma užmegzti ir palaikyti meilės santykių. Šis nerimas gali būti toks stiprus, kad net mintis apie artimesnį ryšį su kitu žmogumi sukelia didelį diskomfortą ar net paniką. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių “philos” – meilė, mylimas, ir “phobos” – baimė.

Kas sukelia philofobiją?

Neretai šios baimės šaknys glūdi ankstyvuose išgyvenimuose – vaikystės traumose ar skaudžiose ankstesnių santykių patirtyse. Kai kurie žmonės šitaip stengiasi apsisaugoti nuo būsimo skausmo ar nusivylimo: vengia prisirišti, kad išvengtų širdgėlos. Toks elgesys dažnai susiformuoja stebint artimųjų išsiskyrimus, netektį ar net patiriant smurtą šeimoje.

Kiti gyvenimo įvykiai ir aplinkybės taip pat gali paskatinti philofobijos išsivystymą:

Tėvų skyrybos, artimo žmogaus mirtis ar nepriežiūra vaikystėje
Skaudūs išsiskyrimai ar neištikimybė suaugusiųjų amžiuje
Kultūriniai ar religiniai reikalavimai ir verčiamos santuokos
Kai kuriems žmonėms meilę stabdo aplinkos požiūris į netinkamus partnerius ar santykius
Emocinės atskirties sutrikimai vaikystėje (pvz., kai dėmesio ir meilės negaunantis vaikas užmezga ryšį lengviau su nepažįstamais nei su artimaisiais).

Kokie yra philofobijos simptomai?

Kiekvienas žmogus šią baimę išgyvena skirtingai, todėl ir požymiai gali būti įvairūs. Vieni iš pagrindinių emocinių požymių:

Susiję įrašai

Stiprus nerimas ar išgąstis užmezgant intymų ryšį
Baimė partnerio jausmams ar paties santykiams
Noras nutraukti prasidedančius santykius ar atsiriboti nuo žmonių
Pastovus nerimas, jog santykiai žlugs

Patiriant stiprias meilės emocijas, gali pasireikšti ir fiziniai simptomai:

Galvos svaigimas
Sausas burnos jausmas
Nerimo, siaubo ar baimės bangos
Pykinimas, vėmimas ar net viduriavimas
Pernelyg gausus prakaitavimas
Pagreitėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas
Drebėjimas, rankų ar kūno virpėjimas
Dusulio jausmas

Kam yra didesnė rizika susidurti su philofobija?

Philofobija dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Riziką padidina keli veiksniai:

Šeimos istorija – stebint artimuosius, kurie patiria fobijas ar nerimo sutrikimus
Paveldimumas – kai kurie žmonės gali paveldėti polinkį į nerimo sutrikimus
Kitos fobijos – neretai kartu būna ir kitų baimių, pvz., įsipareigojimo, atstūmimo ar palikimo baimė

Nors nėra tikslių duomenų, kiek žmonių išgyvena meilės baimę, žinoma, kad apie dešimtadalis suaugusiųjų ir apie penktadalis paauglių bent kartą gyvenime susiduria su specifine fobija.

Kaip nustatoma philofobija?

Paprastai psichikos sveikatos specialistai naudoja aiškius kriterijus, nustatančius fobijos buvimą. Diagnozė patvirtinama, jei:

Baimė dėl meilės ar intymumo tęsiasi ilgiau kaip pusę metų
Kiekvieną kartą, pajutus meilę ar stiprius jausmus, kyla nutolimo ar nerimo reakcija
Žmogus, išgyvendamas baimę, vengia įsimylėti ar nuoširdžiai mylėti, vengia artimų santykių
Simptomai smarkiai trukdo vadovautis kasdieniu gyvenimu ir mezga prasmės kupinus ryšius su žmonėmis

Gydymo galimybės

Pastebėjus philofobijos ženklų, verta ieškoti specialisto pagalbos. Gydymui dažniausiai pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija (KET), kurios tikslas – keisti mąstymo modelius, trukdančius užmegzti meilės ar draugystės ryšius. Ši terapija padeda atpažinti ir įveikti baimę sukeliančias mintis bei poelgius.

Efektyvus būdas – ekspozicinė arba sisteminė desensibilizacijos terapija. Jos metu žmogus palaipsniui pratinamas prie idėjos apie santykius ir meilę, mokoma atsipalaidavimo technikų: gilus kvėpavimas, meditacija. Daugiau nei 90 % žmonių, kenčiančių nuo specifinių fobijų, tokia terapija padeda geriau įveikti baimes ir adaptuotis kasdienybėje.

Mokymasis valdyti reakcijas: atsipalaidavimo pratimai, meditacija
Nuoseklus pripratinimas prie situacijų, kuriose reikia išgyventi meilę ar artumą
Uždaviniai realiame gyvenime, padedantys mažais žingsniais pratintis prie artimesnių santykių

Galimos pasekmės

Ilgai neišgyvenant meilės arba nuolat vengiantiems artumo žmonėms gali pasireikšti įvairių psichologinių ar net fizinių sveikatos problemų. Dažnesni sutrikimai gali būti:

Nuolatinis nerimas, depresija, panikos sutrikimas
Pokyčiai seksualinėje srityje (pvz., erekcijos sutrikimai)
Potrauminio streso sindromas
Polinkis į priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų

Kada kreiptis pagalbos?

Svarbu neatidėlioti ir pasikalbėti su specialistu, jei nerimas ar panikos priepuoliai ima stipriai trikdyti kasdien rutinos, jei sunku miegoti, atsiranda depresijos ženklų arba polinkis vartoti svaiginančias medžiagas.