Šlapimo sulaikymo baimė, dar žinoma kaip drovaus šlapinimosi sindromas, yra nerimo sutrikimas, kuris pasireiškia sunkumu ar net negebėjimu pasišlapinti kitose vietose nei namuose. Nors fiziškai žmogus geba šlapintis, nerimas ir psichologinės įtampos tam trukdo, ypač viešuose tualetuose ar kitų žmonių aplinkoje. Patiriant šią būklę, šlapimo pūslės ir šlapimo takų raumenys įsitempia taip stipriai, jog šlapimtakių atpalaiduoti tampa sunku.
Drovaus šlapinimosi sindromas ilgainiui gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą. Dėl to žmonės linkę vengti kelionių, susitikimų, darbo ar net viešų erdvių. Negydoma ši problema stipriai riboja gyvenimo kokybę, todėl svarbu pasitarti su gydytoju dėl galimų gydymo būdų – dažniausiai taikoma elgesio terapija ar hipnozė. Kartais, esant sunkiai parurezei, žmonės naudoja kateterį šlapimui išleisti, kai nėra namuose.
Kas dažniausiai susiduria su šia problema
Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnė parurezės tikimybė kyla tiems, kurių tėvai turėjo tų pačių sunkumų. Taip pat didesnė rizika pasireiškia esant kitiems nerimo sutrikimams, tokiems kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, panikos priepuoliai ar psichikos sveikatos ligos. Patiriant itin stiprią emocinę įtampą, parurezės simptomai gali dar labiau paūmėti. Dažnai šis sindromas pasireiškia drauge su negalėjimu tuštintis viešose vietose – tai žinoma kaip parcopresis.
Kaip dažnai pasitaiko parurezė
Nors tikslių duomenų nėra, ypač dėl to, kad daugelis drovūs apie tai kalbėti, ši būklė yra gan paplitusi. Kai kurie šaltiniai teigia, jog apie ketvirtadalį žmonių bent kartais patiria panašių sunkumų. Parurezė neturi amžiaus ar lyties apribojimų – su ja susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji.
Parurezės simptomai
Šlapimo sulaikymo baimė įvairiems žmonėms pasireiškia skirtingai – nuo lengvos formos iki itin sudėtingos. Laikui bėgant simptomai dažniausiai stiprėja. Kai kurie geba pasišlapinti tik visiškai būdami vieni namuose.
- Aplinkinių buvimo baimė ar diskomfortas bandant šlapintis viešose ar svetimose vietose.
- Poreikis ieškoti privatumo, kartais net vaikštant didelius atstumus iki nuošalaus tualeto.
- Skysčių ribojimas iki išėjimo iš namų ar jų vengimas viešumoje.
- Simptomai, būdingi panikos priepuoliui: galvos svaigimas, burnos džiūvimas, gausus prakaitavimas, širdies plakimo padažnėjimas.
- Įvairūs „trikiai“, kaip bandymas įsivaizduoti tekančio vandens garsą ar įjungti čiaupą, norint paskatinti šlapimo tekėjimą.
- Sunkumai dalyvauti renginiuose, keliauti ar iš viso palikti namus; kai kuriems gali išsivystyti agorafobija ir noras visai neišeiti iš namų, ko pasekoje nukenčia artimi santykiai ar darbiniai įsipareigojimai.
Kas dažniausiai sukelia parurezę
Tiksli priežastis, kodėl kai kurie žmonės išsivysto drovaus šlapinimosi sindromą, nėra visiškai aiški. Dažnai tam įtakos turi praeities nemalonūs ar traumuojantys išgyvenimai – pavyzdžiui, patirtas seksualinis persekiojimas ar priekabiavimas viešame tualete, patyčios, ar net netinkama pastaba vaikystėje.
Būklė dažniau pasireiškia žmonėms, kurie jaučiasi nejaukiai, gėdijasi ar yra labai drovūs. Jie gali stipriai rūpintis dėl galimo kvapo arba dėl to, kaip skamba jų šlapinimosi garsai. Didelis dėmesys šiems aspektams tik dar labiau sunkina problemą, nes smegenys siunčia signalą raumenims įsitempti. Tipinės situacijos, kurios sukelia nepatogumų, yra:
- Buvimas šalia kitų, tiek pažįstamų, tiek nepažįstamų asmenų, kol bandai šlapintis.
- Trūksta privatumo, kad ir dėl pertvarų stokos viešame tualete ar kai kas nors laukia prie durų.
- Baimė, kad kiti galės girdėti ar matyti tave.
- Stresas, skubėjimo pojūtis ar bandymas save „priversti“; visa tai dar labiau padidina įtampą ir apsunkina situaciją.
Kaip nustatoma ši būklė
Parurezė dažniausiai nustatoma išsamiai aptarus simptomus su gydytoju. Jeigu jums nepavyksta šlapintis tik išvykus iš namų, gydytojas gali įtarti šlapimo sulaikymo baimę. Siekiant išsamiau įvertinti situaciją, kartais pacientas siunčiamas pas psichologą ar urologą.
Reikalinga atmesti kitas medicinines priežastis, galinčias sukelti šlapimo susilaikymą: tai gali būti šlapimo takų infekcijos, nervinės sistemos pažeidimai ar šlapimo takų užsikimšimai. Diagnozės tikslinimui atliekamas fizinis ištyrimas, šlapimo tyrimas, bendras kraujo tyrimas, gali būti atliekamas šlapimo pūslės ultragarsas.
Kai kurių vaistų vartojimas taip pat gali sutrikdyti šlapinimąsi, todėl labai svarbu gydytojui pasakyti apie visus vartojamus vaistus.
Gydymo galimybės ir pagalba
Kiekvienam žmogui tinkamiausią gydymo būdą paskiria gydytojas, tačiau efektyviausi būdai yra šie:
- Kognityvinė-elgesio terapija (KET), padedanti keisti požiūrį į nerimą ir elgesio modelius.
- Palaipsnio pripratinimo (ekspozicijos) terapija, kai su terapeutu ar artimu žmogumi praktikuojamasi šlapintis ne namuose – pradžioje tik imituojant situacijas, o vėliau vis dažniau bandant realiomis sąlygomis.
- Hipnoterapija, kuri leidžia atpalaiduoti mintis ir dirbti su sukeliančiu nerimu.
- Vaistai nuo nerimo, padedantys kontroliuoti emocinius simptomus.
- Meditacija ir kvėpavimo pratimai, padedantys atsipalaiduoti ir sumažinti psichologinę įtampą.
- Pokalbių terapija, skirta spręsti bendras psichikos sveikatos problemas.
- Savarankiškas kateterio įvedimas – šis medicininis instrumentas kartais naudojamas išvykoje arba kelionėse, jei nei vienas kitas metodas nepadeda.
Ar galima išvengti šio sutrikimo?
Specifinių prevencinių priemonių nėra. Tačiau jeigu esate linkę į nerimą ar kitus psichikos sutrikimus, laiku pradėjus terapiją ar taikant tinkamus vaistus galima užkirsti kelią ar sumažinti drovaus šlapinimosi baimės išsivystymą.
Prognozė ir galimos pasekmės
Nemažai žmonių, išbandę terapiją ar kitus gydymo būdus, džiaugiasi ženkliu pagerėjimu. Kai kurie tyrimai rodo, jog iki 80 procentų asmenų, kurie taiko kognityvinę elgesio ir palaipsnio pripratinimo terapiją, po kurio laiko gali be didelių sunkumų šlapintis ir viešose vietose. Kiti metodai – hipnoterapija ar individuali terapija – taip pat duoda gerų rezultatų, padedant suprasti savo nerimą ir jį valdyti.
Negydoma parurezė dažnai sukelia socialinių sunkumų, problemų darbe ar privačiame gyvenime. Specialių susitarimų gali prireikti ir tiems, kas dėl darbo privalo pateikti šlapimo mėginius. Kai kuriais atvejais laboratorijai galima pateikti ne tik šlapimo, bet ir kraujo, plaukų ar seilių mėginius.
- Ilgai laikomas šlapimas didina rimtų sveikatos bėdų riziką, tokių kaip:
- Šlapimo takų infekcijos.
- Šlapimo pūslės raumenų pažeidimas, galintis lemti nelaikomą šlapimą.
- Ūmus šlapimo pūslės plyšimas, kuris yra labai sunkus atvejis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu sunkumai šlapinantis trukdo kasdieniam gyvenimui ar verčia atsisakyti darbo, socialinių veiklų ar net išėjimo iš namų, verta pasitarti su specialistu. Būtina išsitirti, ar šio sutrikimo priežastis nėra kita, fizinė liga. Ypatingas pavojus kyla, jei šlapintis nepavyksta keletą valandų – tokiais atvejais būtina kuo skubiau kreiptis medicinos pagalbos, nes ilgas šlapimo sulaikymas gali kelti rimtą grėsmę šlapimo pūslės sveikatai net ir namų aplinkoje.
