Į tarpraumeninius gimdos mazgus (intraumralinius fibroidus) priskiriami nepiktybiniai navikai, kurie formuojasi gimdos sienelės raumeniniame sluoksnyje. Šie augliai atsiranda ir auga tarp gimdos raumenų, o jų dydis gali stipriai skirtis – jie būna nuo labai mažų, žirnio dydžio, iki pasiekiančių net greipfruto apimtį.
Turinys
Intramuralinių fibroidų tipai
Šie mazgai gali atsirasti įvairiose gimdos vietose:
- Priekinis tarpraumeninis mazgas – vystosi gimdos priekyje.
- Užpakalinis tarpraumeninis mazgas – formuojasi gimdos nugarinėje dalyje.
- Viršutinis (fundinis) tarpraumeninis mazgas – matomas viršutinėje gimdos zonoje.
Kas lemia tarpraumeninių fibroidų atsiradimą?
Tikslios priežastys, kodėl vystosi tarpraumeniniai gimdos augliai, nėra aiškios. Dažniausiai manoma, kad šie mazgai kyla iš kiek pakitusios gimdos raumeninės ląstelės. Šios ląstelės, reaguodamos į estrogenus – pagrindinį moterišką hormoną – gali sparčiau daugintis ir suformuoti gerybinį mazgą.
Galimi simptomai
Daugeliui moterų tarpraumeniniai fibroidai nesukelia stiprių pojūčių – simptomai dažnai būna vos pastebimi arba visai nejuntami. Tačiau, jei mazgai didėja ar yra tam tikrose vietose, gali išryškėti įvairių nusiskundimų.
- Skausmas pilvo apačioje arba dubens srityje
- Maudimas apatinėje nugaros dalyje
- Gausios ar ilgai trunkančios menstruacijos
- Kraujavimas tarp menstruacijų
Kaip nustatomi šie mazgai?
Tarpraumeniniai fibroidai dažniausiai atsitiktinai aptinkami profilaktinio ginekologinio ar pilvo apžiūros metu. Siekiant tiksliai įvertinti mazgų būklę ir dydį, naudojami papildomi tyrimai:
- Rentgeniniai tyrimai
- Dubens srities magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Histeroskopija
- Transvaginalinis ar dubens ultragarso tyrimas
- Endometriumo biopsija
Gydymo galimybės
Neretai, jei fibroidai nekelia didelio diskomforto, gydytojas gali tiesiog stebėti jūsų būklę ir palaukti, ar simptomai nesikeičia ir ar mazgai nedidėja. Tačiau atsiradus ryškiems simptomams, galimas aktyvesnis gydymas.
- Miomektomija – chirurginis būdas pašalinti mazgą, paliekant gimdą.
- Histerektomija – visos gimdos pašalinimas, jei taip išvengiama rimtesnių komplikacijų.
- Gimdos arterijų embolizacija – procedūra, kurios metu nutraukiamas kraujo tiekimas mazgui ir taip sumažinamas ar visai panaikinamas auglys.
- Gonadotropiną išskiriančio hormono analogai – medikamentinis gydymas, mažinantis estrogeno kiekį ir sukeliantis laikiną medicininę menopauzę, o kartu ir mažinantis navikų dydį.
Perspektyvos ir kasdienė savijauta
Dauguma tarpraumeninių gimdos mazgų auga lėtai ir praktiškai niekada netampa piktybiniais. Nors dažnai simptomai būna menki arba visai nepastebimi, gali pasitaikyti atvejų, kai pasireiškia stiprus diskomfortas ar gausus kraujavimas.
Jei pastebėjote neįprastą kraujavimą ar kitus naujus pojūčius, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Ši būklė yra valdoma – gydytojas parinks tinkamiausią priežiūrą, padės sumažinti nemalonius pojūčius bei patars dėl individualiai tinkamiausio gydymo.