Hipertropija – tai būklė, kai viena akis nuolat žiūri aukštyn, neatitinka kitos akies padėties. Tai yra viena iš žvairumo rūšių, kai akių ašys nesutampa ir viena akis nukrypsta nuo tiesios žiūros krypties. Pagrindinė problema yra tai, kad akys nustoja judėti sinchroniškai, dėl ko žmogui tampa sunku valdyti akių judesius ir išlaikyti teisingą akių kryptį.
Kas patiria hipertropiją
Ši būklė gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms – nuo vaikų iki suaugusiųjų. Apie 5 % populiacijos bent kartą gyvenime patiria kokią nors žvairumo formą, o hipertropija dažnai būna paveldima. Tai reiškia, kad jei šeimoje jau buvo panašių atvejų, rizika padidėja, tačiau nėra garantijos, kad vaikas būtinai turės šią problemą.
Nors hipertropija dažnai pasitaiko vaikams, ji gali išsivystyti ir suaugusiems dėl nervų pažeidimų, traumų ar tam tikrų ligų. Svarbu nepamiršti, kad pati hipertropija nėra susijusi su kitais sunkiomis sveikatos problemomis. Tačiau visi pastebėti pokyčiai akyse ar regėjime turėtų būti kuo greičiau aptarti su akių sveikatos specialistu.
Hipertropijos simptomai
Pagrindinis hipertropijos požymis – viena akis matomai pakilusi aukščiau už kitą. Dažniausiai tai ryškiausia, kai bandote žiūrėti tiesiai į priekį. Kartais akys gali kaitaliotis – tuomet atrodo, kad viena akis žiūri aukštyn, o kita žemyn.
- Dvigubas matymas (diplopija)
- Išsiliejęs vaizdas
- Akies įtampa arba nuovargis
- Galvos skausmai
Dalis žmonių hipertropijos simptomus jaučia tik tuomet, kai yra pavargę ar patiria stresą. Tokiu atveju galima kalbėti apie protarpinę hipertropiją. Vaikams, turintiems šią būklę, padidėja rizika išsivystyti ambliopijai, dar vadinamai „tingine akimi“. Tai ypač svarbu pastebėti anksti, nes regėjimo vystymasis priklauso nuo abiejų akių darnaus darbo. Jei vaikas nuolat pakreipia galvą arba prisimerkia, gali būti, kad jis bando kompensuoti hipertropiją nesąmoningai.
Kaip atsiranda hipertropija
Akis judina šeši raumenys, o jų veiklą reguliuoja tam tikri galvos nervai – trečiasis (akies judinamasis) ir ketvirtasis (ritininis). Jei šie nervai, raumenys ar net smegenų sritys, atsakingos už jų valdymą, pažeidžiami, gali išsivystyti hipertropija. Taip pat priežastimi gali būti šios situacijos:
- Insultas
- Akies traumavimas
- Komplikacijos po akių operacijų
Tam tikros ligos taip pat didina hipertropijos tikimybę:
- Graves liga
- Skydliaukės akies liga
- Brauno sindromas
- Mistinė miastenija
Kai kuriais atvejais hipertropija išsivysto dėl raumenų disbalanso – jie tampa per daug silpni arba įtempti. Tarp kitų žvairumo formų taip pat gali pasireikšti ir hipertropija. Pavyzdžiui, vaikams pasitaiko vadinamoji disociuota vertikali deviacija (DVD), kai viena arba abi akys retkarčiais nukrypsta į viršų.
Diagnozė ir tyrimai
Diagnozuoti hipertropiją gali tik optometristas arba oftalmologas. Dažniausiai tam užtenka detalaus akių tyrimo: stebima akių padėtis tiek ramybės būsenoje, tiek judant. Specialistas gali atlikti ir papildomus tyrimus, kaip magnetinio rezonanso tomografiją ar kraujo tyrimus, kad nustatytų tikslią priežastį arba atmestų kitas galimas ligas.
Gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo to, kas sukėlė hipertropiją. Dažniausiai taikomi šie būdai:
- Specialūs akiniai, koreguojantys refrakcijos ydą
- Prizminiai akiniai, padedantys išvengti dvejinimosi
- Akies lopo nešiojimas, ypač jei vystosi ambliopija – taip stiprioji akis laikinai uždengiama, kad silpnesnioji lavintųsi
- Botulino toksino injekcijos atpalaiduoja per daug įsitempusius raumenis aplink akį
- Chirurginis gydymas – raumenų padėties arba tempimo korekcija, padedanti pasiekti tiesioginę akių ašį
Ar įmanoma išvengti hipertropijos?
Dažniausiai hipertropijos išvengti negalima, nes ją nulemia tokios priežastys, kurių žmogus negali kontroliuoti – pavyzdžiui, insultas ar netikėta trauma. Tačiau galima apsisaugoti nuo traumų naudojant apsauginius akinius, kai dirbate su pavojingais įrankiais ar atliekate sportą.
Prognozė
Dažniausiais atvejais, pašalinus hipertropijos priežastį, regėjimas ir akių padėtis grįžta į normą. Ilgalaikių pasekmių paprastai nebūna, tačiau kai kuriems žmonėms, patyrusiems insultą ar stiprią akių traumą, regėjimas gali likti pablogėjęs net po gydymo.
Kada tikrintis akis?
Reguliariai tikrinti regėjimą yra svarbu visose amžiaus grupėse. Akių patikros dažnumas priklauso nuo amžiaus:
- Vaikams – kiekvieno sveikatos patikrinimo metu iki mokyklos, o vėliau – kas 1–2 metus
- Suaugusiems iki 40 metų – kas 5–10 metų
- 40–54 metų – kas 2–4 metus
- Nuo 55 metų – kas 1–3 metus
Jei nešiojate akinius, kontaktinius lęšius ar turite kitų regos sutrikimų, akių patikros gali reikėti dažniau. Sergant cukriniu diabetu būtina tikrintis akis dažniau nei nurodyta bendrose rekomendacijose.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėję bet kokius pokyčius akyse arba regėjime, nedelskite ir kreipkitės į specialistą. Taip pat reikėtų skubiai ieškoti pagalbos, jei netikėtai apankate, jaučiate stiprų akių skausmą, negalite judinti vienos ar abiejų akių arba staiga pastebite šviesos blykčiojimus ar judančius tamsius taškus prieš akis.
Susiję įrašai
Kokius klausimus verta užduoti specialistui?
- Ar tai tikrai hipertropija, o gal kita žvairumo forma?
- Kas sukėlė šią būklę?
- Kokio gydymo prireiks mano atveju?
- Kiek laiko truks sveikimo procesas?
