Ilgalaikis COVID-19 sindromas tapo dažna tema daugeliui žmonių, kurie ilgai po pradinės ligos fazės vis dar jaučia įvairius negalavimus. Gana dažna situacija, kai, atrodytų, liga jau praeita, tačiau vis nepavyksta atgauti jėgų ar grįžti prie įprasto gyvenimo tempo. Kiekvienas atvejis unikalus, tačiau bendras vardiklis – simptomai, trunkantys tris mėnesius ar ilgiau po COVID-19 infekcijos pradžios.
- 1.Kas yra ilgalaikis COVID-19?
- 2.Kaip dažnai pasireiškia ilgalaikis COVID-19?
- 3.Ilgalaikio COVID-19 simptomai
- 4.Kodėl išsivysto ilgalaikis COVID-19?
- 5.Kokie rizikos veiksniai?
- 6.Kaip nustatomas ilgalaikis COVID-19?
- 7.Ilgalaikio COVID-19 valdymas ir gydymas
- 8.Kaip sumažinti riziką susirgti ilgalaikiu COVID-19?
- 9.Gyvenimas su ilgalaikiu COVID-19
- 10.Kiek laiko gali trukti simptomai?
- 11.Kada kreiptis į gydytoją?
- 12.Kada reikalinga skubi pagalba?
- 13.Klausimai gydytojui
Kas yra ilgalaikis COVID-19?
Ilgalaikis COVID-19 (dar vadinamas „po-COVID sindromu“, „long-haul COVID“, „poūmiu COVID-19 pasekmių sindromu“) apibūdina būseną, kai sveikatos problemos išlieka, nors pagrindiniai COVID simptomai buvo nuslūgę. Šios būklės dažniausiai pasireiškia tiek persirgus sunkiai, tiek lengvai, nepriklausomai nuo pradinio ligos sunkumo. Dalis žmonių savo savijauta primena turinčius autoimuninių, neurologinių, širdies ar kvėpavimo negalavimų, nors kai kurie ženklai yra tik silpni, o kitų gyvenimą paveikia itin stipriai. Simptomai gali keistis ar pasikartoti laikui bėgant, kartais užsitęsdami net keletą mėnesių ar metų.
Kaip dažnai pasireiškia ilgalaikis COVID-19?
Skaičiuojama, kad ilgalaikio COVID-19 simptomus gali patirti apie 5–10 % visų persirgusiųjų. Tačiau tikslų paplitimą sunku nustatyti, nes ir simptomai, ir jų trukmė labai įvairuoja tarp atskirų žmonių.
Ilgalaikio COVID-19 simptomai
Šis sindromas neturi vieno aiškiai apibrėžto požymio – pasitaiko įvairių simptomų, iš kurių dažniausiai žmonės skundžiasi nuolatiniu nuovargiu ir dusuliu. Visgi apraiškų spektras yra daug platesnis, o vienas žmogus gali jausti vieną ar keletą jų:
- Sutrikusi, sumažėjusi ar pasikeitusi uoslė ir skonis
- Galvos skausmai
- Ilgai trunkantis kosulys
- „Protinis rūkas“, susikaupimo, atminties problemos
- Miego sutrikimai, nemiga
- Krūtinės ar širdies skausmai
- Širdies ritmo sutrikimai (palpitacijos)
- Depresijos simptomai
- Padidėjęs nerimas
- Viduriavimas
Kodėl išsivysto ilgalaikis COVID-19?
Tikslus šio sindromo atsiradimo mechanizmas kol kas nėra aiškus – nėra vienos priežasties, kuri paaiškintų, kodėl daliai žmonių simptomai užsitęsia. Mokslininkai pateikia keletą galimų veiksnių:
- Žemo lygio kraujo krešuliai: nedideli trombai gali nepastebimai trikdyti vidaus organų – smegenų, plaučių – veiklą.
- Užsitęsusi uždegiminė reakcija: imuninė sistema po infekcijos gali nevisiškai nusiraminti ir liga toliau paveikia audinius bei organus.
- Autoimuniniai procesai: pasitaiko atvejų, kai imunitetas ima atakuoti paties kūno ląsteles, panašiai kaip autoimuninėse ligose.
- Viruso likučiai: gali būti, kad virusas ar jo fragmentai išlieka audiniuose net ir išnykus pagrindinei infekcijai.
- Kitų virusų atsinaujinimas: kai kurie virusai, esantys kūne latentinėje formoje, gali būti „pažadinti“ COVID-19 infekcijos ir dėl to išsivysto nauji ar sugrįžta seni simptomai.
- Psichologinės pasekmės: sunki liga, ypač reikalavusi gydymo ligoninėje, gali palikti psichinės sveikatos pasekmių.
Kokie rizikos veiksniai?
Riziką susidurti su ilgalaikiu COVID-19 didina keli veiksniai:
- Nesiskiepijimas nuo koronaviruso
- Sunkus COVID-19, ypač jei reikėjo ligoninės pagalbos (bet gali pasireikšti ir po lengvos infekcijos)
- Pereita daugybinės sistemos uždegiminė reakcija (MIS-C)
- Anksčiau buvusios lėtinės ligos, tokios kaip nutukimas, kvėpavimo sutrikimai, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis
- Moterims ši būklė nustatoma kiek dažniau
Kaip nustatomas ilgalaikis COVID-19?
Diagnozė grindžiama pokalbiu apie simptomus bei žmogaus ligos istoriją. Gydytojas gali paskirti papildomų tyrimų, kurie padeda aiškiau suvokti būklę ir suplanuoti gydymą. Atliekami tyrimai gali apimti:
- Kraujo tyrimus
- Krūtinės rentgenogramą arba kitus vidaus organų vaizdus
- Kompiuterinės tomografijos tyrimus – leidžia vertinti plaučių uždegiminius pokyčius
- Plaučių funkcijos testus
- Širdies elektrokardiogramą (EKG) ar echoskopiją (Echo), jei įtariamos širdies problemos
Ilgalaikio COVID-19 valdymas ir gydymas
Vienos universalios priemonės, kuri padėtų visiems besiskundžiantiems ilgalaikiu COVID-19, nėra – gydymas visada individualiai pritaikomas pagal konkrečius simptomus. Dažniau taikomos šios pagalbos priemonės:
- Medikamentinis gydymas – gali būti skirtas atskiriems simptomams, tokiems kaip nuolatinis kosulys, galvos skausmai, nerimo ar depresijos apraiškos. Jei nustatomas pagrindinis ilgalaikį COVID sukeliantis veiksnys, gali būti tikslinė vaistų terapija.
- Stelato mazgo blokada arba kvėpavimo pratimus su kvapų treniruote – naudojama siekiant padėti atkurti uoslę ir skonį. Stelato blokada lokaliai veikia nervus, o kvapų treniruotės padeda „perprogramuoti“ pojūčius.
- Fizioterapija, kineziterapija: padeda susidoroti su skausmu ar judėjimo sunkumais.
- Plaučių reabilitacija: tai konkrečių pratimų bei kvėpavimo treniruočių programa, skirta kvėpavimo funkcijai gerinti ir gyvenimo kokybei atkurti.
- Psichologinė pagalba ir konsultacijos – padeda išmokti tvarkytis su emociniais sunkumais ar mentalinės sveikatos iššūkiais.
Kaip sumažinti riziką susirgti ilgalaikiu COVID-19?
Vienintelės apsaugos nuo šio sindromo nėra, tačiau galima sumažinti riziką naudojant keletą prevencinių priemonių:
- Antivirusiniai vaistai: kai kurių tyrimų duomenimis, anksti pradėtas gydymas antivirusiniais vaistais gali sumažinti ilgalaikio COVID-19 tikimybę.
- Skiepai: neskiepyti asmenys susiduria su didesne rizika susirgti ilgalaikiu COVID-19 po pirminės infekcijos.
- Infekcijos prevencija: reguliarus rankų plovimas, gerai prigludusios medicininės kaukės dėvėjimas būnant žmonių susibūrimuose, vengimas kontaktų su sergančiais žmonėmis.
Gyvenimas su ilgalaikiu COVID-19
Simptomai gali paūmėti ar sumažėti, pasitaiko, kad jie keičiasi ilgainiui. Dauguma žmonių po kurio laiko pradeda jaustis geriau – procesas gali trukti kelis mėnesius ar net iki pusantrų metų. Svarbu priimti, kad atsigavimas užtrunka, todėl vertėtų:
- Kreiptis į savo šeimos gydytoją ar specialistus pagal pasireiškusius simptomus
- Išbandyti įvairius gydymo būdus, kol bus surastas efektyviausias
- Leisti sau dirbti ar lankyti mokyklą mažesniu krūviu, atsižvelgiant į savo galimybes, daryti dažnesnes pertraukas
Kiek laiko gali trukti simptomai?
Po COVID infekcijos daugelis žmonių jaučia nuovargį ar silpnumą keletą savaičių, tačiau kai kuriems šie pojūčiai išlieka mėnesiais. Dažniausiai savijauta ženkliai pagerėja per 12–18 mėnesių nuo ligos pradžios.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su gydytoju, jeigu:
- Simptomai išlieka ilgą laiką ar trikdo įprastą gyvenimą
- Pradeda ryškėti sunkios ar neįprastos problemos, net jei pirminė COVID eiga buvo nedidelė
- Labai pablogėjo sveikata ar žmogus jaučia intensyvų silpnumą
Informuokite gydytoją apie visus savo požymius, kaip jie keičiasi ir kada prasidėjo palyginti su praeita COVID infekcija.
Kada reikalinga skubi pagalba?
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei pasireiškia šie simptomai:
- Aukšta temperatūra (virš 40°C)
- Stiprus kvėpavimo sutrikimas
- Aštrus ar ilgai trunkantis krūtinės ar pilvo skausmas
- Nuolatinis galvos svaigimas ar sąmonės sutrikimas
- Raumenų silpnumas ar stiprūs skausmai
- Praradimas sąmonės, traukulių priepuoliai
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar nagai (deguonies trūkumo signalas)
Klausimai gydytojui
- Kokios yra mano gydymo galimybės?
- Kas, jūsų nuomone, sukelia mano simptomus?
- Ar tokie simptomai kaip mano dažniausiai laikui bėgant gerėja?
- Kaip vartoti paskirtus vaistus?
- Kada turėčiau vėl pas jus apsilankyti?
- Kokius simptomus pastebėjus turėčiau nedelsti kreiptis į skubią pagalbą?
