Spindulinė terapija gydant gimdos vėžį gali paveikti ne tik patį naviką, bet ir sveikus audinius, todėl daliai moterų pasireiškia laikini arba ilgiau trunkantys organizmo pokyčiai. Dažniausiai minimi vaisingumo sutrikimai, makšties sausumas, taip pat žarnyno ir šlapimo pūslės veiklos pokyčiai.
Pagal dabartines medicinos žinias spindulinis gydymas gali būti taikomas vienas arba kartu su kitais onkologinio gydymo būdais. Kai liga nebegali būti išgydoma, ši terapija kartais pasitelkiama simptomams palengvinti ir gyvenimo kokybei gerinti.
Nors gydymas gali būti sėkmingas, kai kurie padariniai išlieka ilgiau, nei tikimasi iš pradžių. Dėl to svarbu žinoti, kokie negalavimai gali pasireikšti ir kokios priemonės padeda juos suvaldyti.
Galimi šalutiniai poveikiai
Spindulinio gydymo pobūdis priklauso nuo vėžio išplitimo, jo vietos, bendros sveikatos būklės ir gydymo istorijos. Klinikinėje praktikoje dažniausiai taikomi du spindulinės terapijos būdai:
- išorinė spindulinė terapija, kai spinduliai nukreipiami į konkrečią kūno sritį iš aparato išorėje;
- vidinė spindulinė terapija, kai spinduliuotės šaltinis trumpam arba ilgesniam laikui įvedamas į organizmą.
Dalį nepageidaujamų reakcijų galima pajusti gydymo metu arba netrukus po jo. Tokie požymiai paprastai būna trumpalaikiai ir po gydymo pabaigos palaipsniui silpnėja.
Dažniausi trumpalaikiai poveikiai, kai spinduliuojama dubens sritis, yra šie:
- nuovargis;
- odos sudirginimas ar pažeidimas;
- apetito sumažėjimas;
- šlapimo pūslės dirginimas.
Ilgalaikiai padariniai gali skirtis labai individualiai. Jie ne visada apsiriboja ta vieta, kurioje buvo taikyta spinduliuotė. Kai kurioms moterims ilgainiui pasireiškia:
- limfedema, t. y. skysčių kaupimasis ir tinimas;
- makšties sausumas;
- ankstyva menopauzė;
- dubens kaulų retėjimas;
- žarnyno ir šlapimo pūslės veiklos sutrikimai.
Rečiau gali pasitaikyti ir ligos atsinaujinimas arba kito pirminio vėžio išsivystymas.
Kaip suvaldyti ilgalaikius pokyčius
Ilgalaikių spindulinės terapijos padarinių valdymas priklauso nuo to, kokie simptomai pasireiškia ir kiek jie stiprūs. Vieniems žmonėms negalavimai būna lengvi, kitiems jie išlieka mėnesius ar net metus.
Kai kurie sutrikimai išryškėja tik praėjus ilgam laikui po gydymo. Tokie vėlyvieji pažeidimai gali apimti kaulų nykimą, audinių pakitimus, endokrininės sistemos veiklos sutrikimus ar tam tikrus nervų sistemos pokyčius.
Medicinos praktikoje pastebima, kad svarbu apie visus simptomus informuoti gydytoją net tada, kai jie atsiranda praėjus nemažai laiko po spindulinio gydymo. Specialistas gali pasiūlyti vaistus, prireikus parekomenduoti chirurginį gydymą arba nukreipti pas kineziterapeutą, ergoterapeutą ar kitą reabilitacijos specialistą.
Kas gali palengvinti savijautą
Kartu su medicininėmis priemonėmis dažnai naudingi ir kasdieniai įpročiai. Gydytojai neretai pataria koreguoti mitybą, fizinį aktyvumą ir poilsio režimą, kad simptomai būtų lengviau pakeliami.
Jeigu po spindulinės terapijos vargina ilgiau trunkantys simptomai, gali padėti šie pokyčiai:
- gerti pakankamai skysčių;
- dažniau ilsėtis;
- valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau;
- rinktis saikingą fizinį aktyvumą;
- drėkinti ir saugoti odą;
- vengti alkoholio ir tabako gaminių;
- vartoti tik gydytojo rekomenduotus vaistus ar vitaminų bei mineralų papildus.
Išvada
Spindulinis gydymas dėl gimdos vėžio gali būti veiksminga gydymo dalis, tačiau jis kartais sukelia nemalonių trumpalaikių ar ilgalaikių padarinių. Nuovargis dažniau būna laikinas, o vaisingumo sutrikimai, makšties sausumas bei žarnyno ir šlapimo pūslės problemos gali išlikti ilgiau.
Prieš pradedant gydymą verta išsamiai aptarti su gydytoju galimus trumpalaikius ir vėlyvuosius šalutinius poveikius. Taip pat svarbu žinoti, kokios priemonės, gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti lengviau su jais susidoroti.
