Pusiausvyros sutrikimai – tai būklės, dėl kurių žmogus gali jausti galvos svaigimą, svyravimą ar pasimesti aplinkoje. Šios problemos dažniausiai kyla dėl vidinės ausies, smegenų pakitimų ar kitų sveikatos sutrikimų. Kai kuriais atvejais net vaistai gali lemti pusiausvyros sutrikimus.
Pusiausvyros sutrikimų priežastys
Pusiausvyros sutrikimus lemia labai įvairūs veiksniai, pradedant konkrečiomis vidinės ausies problemomis ir baigiant kitomis sveikatos būklėmis ar šalutiniais vaistų poveikiais.
- Dažnos priežastys: gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (BPPV), labirintitas, vestibulinis neuronitas, perilimfinė fistulė, Mal de debarquement sindromas (MdDS).
- Kitos sąlygos, tokios kaip mažas kraujo spaudimas, insultas, navikai, širdies ir kraujagyslių ligos, nerimo ar depresijos sutrikimai, gali sukelti pusiausvyros praradimą.
- Kai kurių medikamentų vartojimas taip pat trumpam gali sutrikdyti pusiausvyrą. Tokiu atveju būklė dažniausiai išnyksta pasibaigus gydymo kursui arba netrukus po to. Prieš nutraukdami vartojamus vaistus, visada pasitarkite su gydytoju.
Atsigavimo galimybės ir gydymas
Kiekvieno asmens atveju pusiausvyros sutrikimo išgydomumas priklauso nuo to, kas sukėlė problemą. Kai kuriuos sutrikimus galima pilnai pagydyti, kitus – tik valdyti ilgalaikiais gydymo metodais. Pavyzdžiui, BPPV ar labirintitas dažniausiai yra išgydomi, tuo tarpu tokių ligų kaip Menjero liga visiškai išgydyti šiandien negalime, tačiau galima sumažinti jų simptomus.
Jeigu pusiausvyros sutrikimas atsirado dėl kitos pagrindinės sveikatos problemos (pvz., insulto, žemo kraujospūdžio, nerimo), dažnai jį galima palengvinti arba pašalinti, efektyviai gydant pirminę ligą.
Simptomai ir požymiai
Pusiausvyros sutrikimas dažniausiai pasireiškia:
- galvos svaigimu
- stelbėnuojančiu nestabilumu
- dezorientacija erdvėje
Kai kurios būklės praeina savaime, kitoms gali prireikti ilgesnio gydymo ar vaistų.
Kada kreiptis į specialistus?
Pastebėjus nuolatinius ar stiprėjančius pusiausvyros sutrikimus, verta pasitarti su gydytoju. Esant poreikiui, gydytojas nusiųs pas otorinolaringologą (gydytoją, kuris gydo ausų, nosies ir gerklės ligas) ar audiologą (specialistą, tiriantį klausą ir pusiausvyros sistemą).
Diagnostikai gali būti atliekami klausos tyrimai, galvos bei smegenų vaizdinimai, kraujo tyrimai, posturografija (vertinama, kaip žmogus išlaiko pusiausvyrą skirtingose situacijose), sukamieji ir staigaus galvos purtymo testai, stebint akių judesius.
Gydymo būdai
Pusiausvyros sutrikimo gydymui parenkamas individualus planas, priklausomai nuo nustatytos priežasties. Kai kambarių sukimosi pojūtis ar svaigulys kyla dėl greitai praeinančių būklių, dažnai pakanka stebėjimo ir poilsio. Kitais atvejais prireikia medikamentinio ar reabilitacinio gydymo, o kartais atliekamos specialios pratimų programos, kurios padeda sustiprinti pusiausvyros sistemą.
Trumpai
Pusiausvyros sutrikimai gali kankinti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai susijusių su vidinės ausies veikla, tačiau jų šaltinis gali būti ir kitose organizmo sistemose ar net vaistų poveikyje. Dalį šių problemų pavyksta pilnai išgydyti, kitos lieka ilgalaikėmis, bet jų sukeliamus simptomus dažnai galima veiksmingai valdyti. Svarbu nedelsti kreiptis į gydytojus – kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė atrasti tinkamiausią pagalbos būdą.
