Kalbos sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo sklandumo problemų iki kalbos garsų ar balso pokyčių, o kartais tai susiję su veido ir burnos raumenų veikla. Su šia problema žmogus susiduria, kai tampa sunku garsus tarti aiškiai ir aplinkiniai nebegali jo suprasti. Tokie sunkumai gali būti įgimti arba atsirasti bet kuriame gyvenimo etape, dažnai dėl patirtų traumų ar kai kurių sveikatos būklių, paveikiančių kalbą ar balso formavimą.
Kalbos sutrikimų rūšys
Specialistai kalbos sutrikimus skirsto į skirtingas kategorijas:
- Sklandumo (fluency) sutrikimai
- Orofacialiniai miofunkciniai sutrikimai
- Kalbos garsų formavimo sutrikimai
- Balso sutrikimai
Sklandumo sutrikimai
Sklandumas yra gebėjimas nuosekliai ir be trukdžių kalbėti. Jei kalboje dažnai pasitaiko trukdžių, lėtinančių ar stabdančių minties perteikimą, kalbama apie sklandumo sutrikimą. Prie dažniausių pavyzdžių priskiriamas:
- Mikčiojimas – kai ištarti garsą, žodį ar skiemenį tampa sudėtinga, jis kartojamas, tempiasi ar užstringa.
- Greitakalbystė (cluttering) – kai žmogus kalba per greitai, o žodžiai susilieja ar praranda dalį garsų.
Orofacialiniai miofunkciniai sutrikimai
Tai būklės, kai veido, burnos ar liežuvio raumenys juda arba funkcionuoja netinkamai. Tokie sutrikimai dažnai turi įtakos kai kurių garsų tarimui – pavyzdžiui, tampa sunku ištarti „s“ ar šnypščiančius garsus.
Kalbos garsų formavimo sutrikimai
Šio tipo sutrikimai paveikia žmogaus gebėjimą aiškiai ir tiksliai tarti garsus. Dažniausios šios grupės problemos yra:
- Vaikystės apraxija – kai vaikui tampa sudėtinga planuoti ir koordinuoti reikiamus burnos judesius kalbai.
- Apraxija suaugus – tų pačių funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis vyresniame amžiuje.
- Dizartrija – raumenų silpnumas ar koordinacijos stoka, apribojanti aiškią kalbą.
- Artikuliacijos sutrikimai – kai sunku tinkamai ištarti tam tikrus garsus ar žodžius.
Balso sutrikimai
Balso pokyčiai gali reikšmingai paveikti kalbėjimą. Prie šių sutrikimų priskiriama:
- Užkimimas
- Gerklų uždegimas (laringitas)
- Spazminis disfonija
Kaip dažnai pasitaiko kalbos sutrikimai?
Tyrimai rodo, kad maždaug 5 % vaikų nuo 3 iki 17 metų kelias ar daugiau savaičių susiduria su kalbos problemomis. Mokyklinio amžiaus pradžioje maždaug 5 % vaikų išlieka pastebimų kalbos sunkumų. Apie 2 % vaikų patiria balso sutrikimus, trukdančius aiškiai kalbėti.
Suaugusiųjų grupėje tikslesni duomenys priklauso nuo pačios sveikatos būklės pobūdžio. Pavyzdžiui, mikčiojimą bent kartą gyvenime patiria daugiau nei 3 milijonai suaugusiųjų, o tarp jų apie kas ketvirtas susiduria su šia problema jau suaugęs. Balso sutrikimai paplitę apie 4 % suaugusių gyventojų.
Kalbos sutrikimų simptomai
Kalbos sutrikimų požymiai priklauso nuo priežasties. Pavyzdžiui, mikčiojimas būdingas nuolat pasikartojantiems ar ilgai trunkantiems garsams, skiemenims arba žodžių užlaikymui. Balso sutrikimų atveju balsas gali būti nestabilus, šnervus, uždusęs ar duslus.
Kas gali sukelti kalbos sutrikimus?
Ne visos priežastys dar žinomos. Dažniausiai priežastis – žievės ar nervų sistemos pažeidimai, pavyzdžiui:
- Neurovystymosi ypatumai – autizmo spektro sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ar epilepsija.
- Galvos smegenų traumos
- Ligos, paveikiančios smegenų veiklą – insultas, smegenų navikai, demencija
Diagnostika ir tyrimai
Pirmiausia gydytojas atliks išsamią apžiūrą. Jei tai vaikas, gali būti vertinamas jo vystymasis. Neretai skiriamas apsilankymas pas logopedą – specialistą, kuris nustato bei gydo žmones, susiduriančius su kalbos ir bendravimo sunkumais.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo konkretaus atvejo. Daugumai kalbos sutrikimų rekomenduojama kalbos terapija. Jei problema susijusi su balso funkcija, gydytojas gali pasiūlyti balso terapiją arba siųsti pas kitus specialistus.
Ar kalbos sutrikimą galima pašalinti?
Dažnai kalbos terapija padeda pagerinti ar net išspręsti sutrikimus, tačiau kiekviena situacija individuali. Jei priežastis yra kita sveikatos būklė, terapija gali padėti sumažinti sunkumus, bet ne visada pilnai juos pašalinti.
Ar galima išvengti kalbos sutrikimų?
Daugumos kalbos sutrikimų iš anksto numatyti ar išvengti neįmanoma. Tačiau pasirūpinus balso tausojimu ir vengiant jo pervargimo, galima sumažinti kai kurių balso sutrikimų riziką.
Gyvenimas su kalbos sutrikimu
Šie sutrikimai gali paveikti gyvenimo kokybę. Keletas patarimų, padėsiančių kasdienybėje:
- Bendraukite su bendraminčiais – palaikymą galite rasti specialiose grupėse, kur kiti supranta jūsų situaciją.
- Kreipkitės pagalbos į psichologą ar terapeutą, jei jaučiate nerimą ar nuotaikos svyravimus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus, jei atsiranda sunkumų kalbant, girdint ar bendraujant. Lygiai taip pat verta parodyti vaiką gydytojui, jei kyla įtarimas dėl jo raidos ar kalbos supratimo sutrikimų.
Kada reikalinga skubi pagalba?
Jei kalba staiga pablogėjo, tai gali būti rimtos sveikatos būklės, pavyzdžiui, insulto, požymis, kuriam reikia skubios medicininės pagalbos. Yra keletas svarbiausių ženklų, kuriuos verta žinoti:
- Netikėtas pusiausvyros praradimas
- Regėjimo praradimas, ypač jei „dvigubinasi“ vaizdas arba matymas tampa neaiškus
- Veido asimetrija – paprašius žmogų nusišypsoti, pastebimi nuokrypiai ar silpnumas vienoje pusėje
- Rankos silpnumas – paprašius pakelti abi rankas, viena ranka gali nenulaikyti ir nusvirti
- Iškreipta ar sunkiai suprantama kalba
- Kiekviena minutė svarbi! Pasistenkite prisiminti, kada prasidėjo simptomai, nes ši informacija padeda gydytojams parinkti tinkamiausią gydymą
Kalbos sutrikimai ir kalbos raidos skirtumai
Kalbos sutrikimas pasireiškia tuomet, kai nebeveikia (arba sutrinka) žandikaulio, lūpų, liežuvio ar gerklės darna ir tampa sudėtinga suformuoti aiškius žodžius. Tuo tarpu kalbos raidos ar kalbos supratimo sutrikimai dažniausiai pasireiškia tuo, kad sunkiau suvokti kitų kalbą ar išreikšti savo mintis taip, kad aplinkiniai jus suprastų.
Terminų kaita: kodėl vartojame „kalbos sutrikimas“?
Ilgą laiką buvo vartojamas terminas „kalbos defektas“, tačiau šis žodis apibrėžia tik fizinę ar laikiną kliūtį, kuri trukdo kalbėti – pavyzdžiui, kaip iškritęs dantis ar liežuvio auskaras. Šiandien vartojami modernesni ir tikslesni pavadinimai – „kalbos sutrikimas“ ar „kalbos problemos“, kurie apima tiek struktūrinius, tiek funkcinius ir emocinius kalbos pokyčius.
