Kiaušidžių vėžys išsivysto kiaušidėse arba aplinkinėse audiniuose, tokiuose kaip kiaušintakiai. Nepaisant daugelio mokslininkų pastangų, iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl vienoms moterims išsivysto ši liga, tačiau aiškėjantys rizikos veiksniai leidžia ją geriau suprasti. Tyrimai rodo, kad tam tikri asmeniniai ir paveldimi veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu.
Kiaušidžių vėžio rizikos veiksniai
Nors kiaušidžių vėžys gali ištikti kiekvieną moterį, kai kurios jų turi didesnę riziką nei kitos. Svarbu žinoti, kas gali padidinti šią riziką:
- Kiaušidžių, krūties, storosios žarnos ar gimdos vėžio atvejai artimoje šeimoje
- Ankstesnė asmeninė krūties, storosios žarnos ar gimdos vėžio diagnozė
- Paveldėti genų pokyčiai, ypač BRCA1, BRCA2 ar kiti specifiniai genetiniai sutrikimai
- Genetiniai sindromai, tokie kaip Liuncho sindromas, Peutz-Jegherso sindromas bei kitus polipozės ar naviko sindromai
- Amžius – dažniausiai vėžys nustatomas vyresnėms nei 63 metų moterims
- Antsvoris ar nutukimas
- Endometriozė
- Nėštumas brandesniame amžiuje arba jo nebuvimas
- Hormonų pakaitinė terapija po menopauzės
- Vaisingumo gydymas
- Rūkymas
Jeigu turite bent kelis iš šių rizikos veiksnių, būtina būti dėmesingai savo savijautai ir kilus įtarimui dėl simptomų kuo greičiau pasitarti su gydytoju.
Ar riziką galima sumažinti?
Nors nėra garantuotų būdų visiškai išvengti kiaušidžių vėžio, kai kurie gyvenimo būdo pasirinkimai gali padėti sumažinti jo tikimybę. Štai kas gali būti naudinga:
- Hormoninių kontraceptikų vartojimas
- Rūkymo atsisakymas ar šio įpročio vengimas
- Svorio kontrolė, jei yra antsvorio ar nutukimo
- Alternatyvos vietoje hormonų terapijos po menopauzės
- Nėštumas ir žindymas
- Kai kurios chirurginės procedūros, pavyzdžiui, kiaušintakių perrišimas, gimdos šalinimas ar kiaušidžių/ kiaušintakių pašalinimas (šios operacijos dažnai atliekamos kartu su gimdos pašalinimu)
Minėti veiksniai turi skirtingą poveikį ir jų tinkamumas priklauso nuo kiekvienos moters situacijos. Prieš priimant sprendimus apie rizikos mažinimą verta pasikalbėti su gydytoju, kuris gali įvertinti individualią situaciją ir patarti dėl labiausiai tinkamų priemonių. Atminkite – rizikos veiksniai nereiškia, kad būtinai susirgsite, bet jų žinojimas leidžia imtis ankstyvų prevencijos žingsnių.
