Kleptomanija – tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis itin stipriu ir sunkiai suvaldomu polinkiu vogti. Dažniausiai šį sutrikimą turintys žmonės puikiai suvokia, kad vagystės yra neteisingos ir gali sukelti rimtų pasekmių, tačiau net ir žinodami šiuos pavojus, jie negali atsispirti potraukiui pavogti daiktų.
- 1.Kleptomanijos esmė
- 2.Kas ir kada susiduria su kleptomanija?
- 3.Kaip kleptomanija veikia žmogaus smegenis?
- 4.Kleptomanijos simptomai
- 5.Galimos kleptomanijos priežastys
- 6.Kleptomanijos nustatymas
- 7.Kleptomanijos gydymas
- 8.Savigalba ir gyvenimas su kleptomanija
- 9.Pojūčiai ir elgesys po gydymo
- 10.Kleptomanijos rizikos veiksniai ir prevencija
- 11.Gyvenimo perspektyvos
- 12.Ką daryti, jei pastebite kleptomanijos požymių?
- 13.Pagalba artimiesiems
Kleptomanijos esmė
Vogimo veiksmai kleptomanijos atveju nėra susiję nei su materialiniu nepritekliumi, nei su finansine nauda. Dažnai pavogiami daiktai nėra nei vertingi, nei reikalingi pačiam žmogui – kartais jie grąžinami, aukojami labdarai ar net išmetami. Dėl savo elgesio žmonės dažnai jaučia gėdą, kaltę ar stresą. Tuo stengiamasi kompensuoti, pavyzdžiui, slapta grąžinant daiktus, juos paaukojant ar sumokant už juos vėliau.
Kas ir kada susiduria su kleptomanija?
Šis sutrikimas retesnis – manoma, kad juo serga apie 0,3–0,6% gyventojų. Pastebėta, kad moterys kleptomanija serga tris kartus dažniau nei vyrai. Nustatytų atvejų yra tiek tarp vaikų, tiek tarp vyresnio amžiaus žmonių – nuo vos ketverių iki net 77 metų.
Kaip kleptomanija veikia žmogaus smegenis?
Mūsų smegenys yra sudėtingas tinklas, kuriame nuolat kuriami bei stiprinami ryšiai tarp įvairių sričių. Formuojantis įpročiams ir įgyjant naujų žinių, kuriamos naujos nervų grandinės. Svarbi smegenų funkcija yra ne tik gebėti veikti, bet ir mokėti susilaikyti – tai vadinama slopinimu. Būtent ši savybė leidžia mums valdyti savo impulsus bei elgtis socialiai priimtinai.
Kleptomanija sergantiems žmonėms šis slopinimo mechanizmas veikia netinkamai. Net žinodami, kad vagystė yra smerktina, jie negali pasipriešinti šiam impulsui. Tokie žmonės paprastai nesibaimina pasekmių – nei įstatymų, nei bausmės.
Kleptomanijos simptomai
Pagrindinis požymis – nevaldomas noras vogti. Šis potraukis paprastai pasireiškia stipriu įtampos ar susijaudinimo pojūčiu prieš vagystę, o po jos – laikinu palengvėjimu ar net euforija. Po kurio laiko šiuos jausmus dažnai keičia gėda, kaltė ar apgailestavimas.
- Vagystės nėra planuojamos iš anksto, o veiksmas paprastai atliekamas vienumoje.
- Kleptomanijos atveju vogiamų daiktų dažnai nereikia – nesiekiama finansinės naudos.
- Gali būti, kad vėliau daiktai bus išmesti ar paaukoti kitiems.
- Žmonės dažnai slepia savo elgesį net nuo artimiausiųjų.
Galimos kleptomanijos priežastys
Mokslininkai tiksliai nežino, kodėl atsiranda šis sutrikimas, tačiau išskiria kelias galima įtakas:
- Smegenų sandaros skirtumai. Manoma, kad kleptomanija sergančiųjų smegenyse gali būti pokyčių tose srityse, kurios atsakingos už impulsyvumo ir savikontrolės valdymą. Gali būti, kad šios grandys yra silpnesnės ar susijungusios kitaip nei įprasta.
- Smegenų chemijos pokyčiai. Smegenys naudoja neurotransmiterius, kurie padeda palaikyti tam tikrus procesus. Yra atvejų, kai žmogus ėmė rodyti kleptomanijos požymių pradėjęs vartoti vaistus, keičiančius smegenų cheminę pusiausvyrą. Nors šios situacijos retos, jos kelia klausimų apie šio sutrikimo vystymąsi.
- Kitos emocinės būklės. Kleptomanija dažnai pasireiškia kartu su depresija, nerimu, valgymo ar priklausomybės sutrikimais. Kai kurie specialistai mano, kad tai gali būti kitų sutrikimų atsiradimo ženklas.
- Paveldimumas. Nors nėra aiškių įrodymų, kad kleptomaniją galima paveldėti, sergančiųjų šeimose dažnai randama kitų emocinės sveikatos sutrikimų atvejų.
Šis sutrikimas nėra užkrečiamas ir nepersiduoda iš žmogaus žmogui.
Kleptomanijos nustatymas
Dėl šio sutrikimo nustatymo nėra kokių nors laboratorinių tyrimų. Vertinimą atlieka psichikos sveikatos specialistas pagal tam tikrus požymius, tokius kaip pasikartojantis noras vogti, įtampos išgyvenimas prieš vagystę, malonių emocijų išgyvenimas po jos, taip pat pašalinamos kitos galimos diagnozės, pavyzdžiui, elgesio ar asmenybės sutrikimai.
- Vagystės nevyksta dėl poreikio ar iš savanaudiškumo.
- Veiksmą lydi emociniai išgyvenimai – įtampa ir laikinas pasitenkinimas.
- Nėra kitų priežasčių, kurios galėtų geriau paaiškinti šį elgesį.
Kartais gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, kad būtų atmestos kitos psichikos ar fizinės sveikatos problemos.
Kleptomanijos gydymas
Vieningų gydymo standartų nėra, nes kleptomanija retai diagnozuojama – žmonės dažnai slepia šį elgesį. Tačiau gydymo priemonės apima dvi pagrindines sritis:
- Vaistai. Paprastai naudojami opioidinių receptorių blokatoriai, kurie mažina malonumą po vagystės ir padeda įveikti potraukį vogti. Kartais gali būti skiriami antidepresantai, vaistai nuo traukulių ar kiti psichiatrijoje taikomi preparatai.
- Psichoterapija. Pokalbiai su specialistu, psichologinė pagalba ir elgesio terapija padeda atpažinti bei keisti elgsenos įpročius, rasti būdus, kaip valdytis įvairiose situacijose. Dažnai taikoma kognityvinė-elgesio terapija, grupinė terapija, kartais – hipnozė.
Savigalba ir gyvenimas su kleptomanija
Jei pradėta gydyti kleptomaniją, svarbu užsiimti aktyvia savigalba:
- Būkite atviri ir sąžiningi su gydytoju – nuolatinis bendradarbiavimas padės jums greičiau gauti pagalbą.
- Vaistus vartokite tiksliai, kaip paskirta. Nenutraukite jų savavališkai.
- Reguliariai lankykitės pas specialistą – stebėkite, ar terapija ir vaistai veiksmingi, pasidalinkite visais naujais ar pasikeitusiais simptomais.
- Išmokite strategijų, padedančių vengti pagundos – pavyzdžiui, eikite apsipirkti su draugu, rinkitės vietas, kuriose sunkiau apsivogti.
Pojūčiai ir elgesys po gydymo
Pokyčių laikas priklauso nuo terapijos tipo, vartojamų vaistų ir individualių ypatybių. Siekiant efektyvaus rezultato, labai svarbus nuolatinis bendravimas su gydytoju.
Kleptomanijos rizikos veiksniai ir prevencija
Vis dar nėra žinoma, kaip sumažinti riziką susirgti kleptomanija ar visai jos išvengti. Šis sutrikimas atsiranda netikėtai, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo.
Gyvenimo perspektyvos
Nors šis sutrikimas nėra pavojingas gyvybei, jis gali stipriai pakenkti žmogaus kasdienybei – sukelti nemalonumų teisėsaugos institucijose, kelti įtampą šeimos santykiuose, trukdyti išlaikyti darbą ar artimus ryšius. Kleptomanija dažnai susijusi ir su kitais psichikos sutrikimais – nerimu, depresija, priklausomybėmis, valgymo arba elgesio problemomis. Susirgusiųjų rizika žaloti save ar patirti suicidinių minčių yra didesnė.
Įprastai kleptomanija yra ilgalaikė, dažnai – visą gyvenimą trunkanti būklė, kuri laikui bėgant gali susilpnėti arba paūmėti. Tačiau taikant tinkamą gydymą ir nuolatinį specialistų palaikymą, galima išmokti valdyti impulsus ir keisti elgesį. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo daugiau galimybių pasiekti geresnių rezultatų.
Ką daryti, jei pastebite kleptomanijos požymių?
Jei patiriate dažną ir nevaldomą norą vogti, kurio nepajėgiate suvaldyti, labai svarbu kuo greičiau kreiptis pas sveikatos specialistą. Tai aktualu tiek neseniai, tiek ilgą laiką pastebint šiuos pojūčius. Taip pat rekomenduojama kreiptis, jei atsiranda naujų nepaaiškinamų simptomų, sunkiai toleruojate paskirtų vaistų poveikį, ar pastebite, kad gydymas nebeveikia.
Pagalba artimiesiems
Pastebėjus drauguose ar šeimos nariuose požymių, panašių į kleptomaniją, svarbiausia – nesmerkti, o išklausyti ir palaikyti. Dauguma su šiuo sutrikimu kovojančių žmonių gėdijasi savo problemos, todėl draugiškas, atviras bendravimas ir supratingumas gali paskatinti juos ieškoti profesionalios pagalbos.
