MALT limfoma – tai retai pasitaikanti ne Hodžkino limfomos forma, kuri dažniausiai išsivysto gleivinėje esančiuose limfoidiniuose audiniuose. Ši limfoma išsivysto lėtai ir labiausiai būdinga vyresniems nei 65 metų žmonėms, dažniau – vyrams. Nors gydymas gali pasiekti remisiją, liga kartais sugrįžta.
Turinys
MALT limfomos rūšys
MALT limfoma skirstoma į dvi pagrindines rūšis pagal pažeidžiamą vietą:
- Skrandžio MALT limfoma. Dažniausiai liga prasideda skrandžio gleivinėje. Nors paprastai apsiriboja pradiniu židiniu, kartais gali plisti už skrandžio ribų. Tai dažniausia MALT limfomos forma.
- Neskrandžio (ekstraskrandinė) MALT limfoma. Gali išsivystyti kvėpavimo takuose, akių srityje (pvz., ašarų latakuose), seilių liaukose, odoje ar skydliaukėje.
MALT limfomos paplitimas
Ši limfomos rūšis sudaro apie 7 % visų ne Hodžkino limfomų. Nustatyta, kad kasmet diagnozuojama gerokai mažiau MALT limfomos atvejų, palyginti su tokiais vėžiniais susirgimais kaip krūties vėžys. Liga laikoma reta.
Ligos progresavimo tempas
MALT limfoma progresuoja itin lėtai. Pradinėse stadijose daugelis žmonių gali visai nejausti jokių simptomų. Dažnai liga nustatoma atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl visiškai kitų sveikatos sutrikimų.
MALT limfomos simptomai
Skrandžio MALT limfoma
- Rėmuo ir virškinimo sutrikimai
- Skausmas ar diskomfortas pilve
- Pykinimas ar vėmimas
- Sumažėjęs apetitas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Kraujavimas iš virškinimo trakto
Neskrandžio MALT limfoma
- Pažeistas akių sritis: vokų nukarimas, akių paraudimas ar sudirgimas, tinimas aplink akis, dvejinimasis
- Pažeista plaučius: dusulys, krūtinės skausmas, kosulys, kartais kraujo atkosėjimas
- Pažeistos seilių liaukos: padidėjimas prieš ausis, po smakru ar burnoje
- Pažeista oda: rausvi, rožiniai ar violetiniai odos pakitimai, mazgeliai
- Pažeista skydliaukė: hipotirozės požymiai – nuovargis, sausa oda, svorio prieaugis, jautrumas šalčiui; gumbas priekinėje kaklo dalyje
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos išsivystymui didžiausią reikšmę turi lėtinės bakterinės ar virusinės infekcijos, taip pat – kai kurios autoimuninės ligos.
- Bakterinės ir virusinės infekcijos: lėtinė Helicobacter pylori bakterijos infekcija dažnai siejama su skrandžio MALT limfoma. Kitos bakterijos – Achromobacter xylosoxidans, Campylobacter jejuni, Borrelia burgdorferi, Chlamydia psittaci – taip pat gali būti susijusios su limfomos išsivystymu. Hepatito C virusas gali būti susijęs tiek su skrandžio, tiek su neskrandžio MALT limfomomis.
- Autoimuniniai sutrikimai: Hashimoto tiroiditas ir Sjögreno sindromas didina tam tikrų neskrandžio MALT limfomų riziką.
- Šeimos anamnezė: limfomos atvejai artimųjų rate padidina riziką susirgti MALT limfoma.
Diagnozė ir tyrimai
MALT limfomai diagnozuoti reikalingi įvairūs kraujo, vaizdiniai ir morfologiniai tyrimai. Jie padeda tiek nustatyti ligą, tiek įvertinti jos paplitimą.
Kraujo tyrimai
- Bendras kraujo tyrimas (BKT)
- Laktato dehidrogenazės (LDH) kiekio matavimas
- Išsamus biocheminis tyrimas (metabolinis panelis)
- Hepatito C tyrimas
Audinių ištyrimas
- Kaulų čiulpų aspiracija ar biopsija
- Audinio adatos biopsija
- Skiriama atliekant ir endoskopiją, siekiant įvertinti virškinimo traktą
Vaizdo tyrimai
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Pozitronų emisijos tomografija (PET)
Laboratoriniai tyrimai
- Helicobacter pylori nustatymo testas
- Srauto citometrija
Skrandžio limfomos stadijos
- I stadija – pažeista tik skrandžio gleivinė
- II stadija – pažeisti arti esantys limfmazgiai arba kiti šalia esantys organai
- IV stadija – ligos išplitimas į daugelį limfmazgių kaulų čiulpuose bei kitose kūno vietose
(III stadija skrandžio MALT limfomai nenumatyta.)
Gydymo galimybės
Parinktas gydymo būdas priklauso nuo limfomos tipo, jos išplitimo, taip pat nustatytos priežasties.
- Stebėjimas be gydymo: jei liga ankstyva ir nėra simptomų, gali būti taikoma aktyvi stebėsena.
- Antibiotikai: dažnai vartojami šalinant Helicobacter pylori infekciją – kai kurių atvejų tai gali net pilnai išgydyti skrandžio MALT limfomą.
- Spindulinė terapija: efektyvi tiek skrandžio, tiek neskrandžio limfomų gydymui.
- Monokloninių antikūnų terapija: taikoma, jei liga yra atspari kitiems gydymo būdams arba išplitusi už skrandžio ribų.
Ligos prevencija
Nors ne visos MALT limfomos priežastys yra aiškios, siekiama išvengti lėtinių Helicobacter pylori infekcijų, kad sumažėtų rizika susirgti skrandžio MALT limfoma.
Ligos eiga ir prognozė
Ankstyvoje stadijoje skrandžio MALT limfoma kartais išgydoma antibiotikais, kai pašalinama ją sukėlusi bakterija. Dažnai gydymas leidžia pasiekti ligos remisiją, bet liga gali ir atsinaujinti.
Net jei liga pasikartoja, žmonės dažnai gyvena daug metų – prognozė išlieka gana palanki. Tyrimų duomenimis, penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 88 %. Vis dėlto kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tad tikslesnę informaciją visada pateiks gydytojas.
Kasdienis gyvenimas sergant MALT limfoma
Sergantiems MALT limfoma reikalinga ilgalaikė gydytojų priežiūra. Dažniausiai pirmuosius penkerius metus rekomenduojama kas 3–6 mėnesius atlikti kraujo ir vaizdinius tyrimus, vėliau kartą per metus tikrintis profilaktiškai, kad būtų galima laiku pastebėti ligos atsinaujinimą.
Svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei pastebite naujus simptomus, turite pokyčių gydymo metu ar baigus gydymą. Kiekvienu atveju, ar liga sugrįžta, ar simptomai blogėja, būtinas glaudus bendradarbiavimas su specialistu.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokio tipo MALT limfoma nustatyta mano atveju?
- Kokia yra ligos išplitimo stadija?
- Ar šiuo metu man būtinas gydymas?
- Kokią gydymo taktiką rekomenduojate?
- Ar man gali būti pasiūlyti klinikiniai tyrimai?