SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Psichologija

Naktinė depresija: kaip su ja susidoroti

Eglė Jatulytė Paskelbė Eglė Jatulytė
2025 26 spalio
Kategorija Psichologija
0
Naktinė depresija: kaip su ja susidoroti
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze

2026 13 gegužės

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

2026 13 gegužės

Nuolatinė hemikranija

2026 11 gegužės

Kas yra tendinitas?

2026 11 gegužės

Vakare ar naktį paaštrėjusi depresija dažnai paveikia miego kokybę. Vakaro valandomis juntami simptomai gali stiprėti: atsiranda didesnis vienišumo, beviltiškumo ar tuštumos jausmas, kuriuos lydi sunkesnis užmigimas ar besitęsianti nemiga.

Kodėl depresija sustiprėja naktį?

Vakare darosi sunkiau atitraukti mintis nuo tamsių minčių, nes dienos darbai ir veiklos dažniausiai jau būna pasibaigę. Dienos metu mus blaško veikla – darbas, bendravimas, įvairūs užsiėmimai, tačiau naktį, kai viskas nurimsta, liekame vieni su savo mintimis ir jausmais.

Mokslininkai taip pat pastebi, jog dirbtinė šviesa – ypač mėlynos ar baltos spalvos – gali turėti neigiamos įtakos. Gyvūnų tyrimai parodė, jog šviesos šaltiniai, pavyzdžiui, paliktas įjungtas televizorius tamsiame kambaryje, skatino streso hormono kortizolio išsiskyrimą ir lėmė pokyčius smegenų srityje, atsakingoje už emocijas. Tai gali sustiprinti depresijos simptomus.

Be to, mūsų vidinis laikrodis, vadinamas cirkadiniu ritmu, yra jautrus šviesos pakitimams. Natūralios šviesos pasikeitimai, o ypač nuolatinis apšvietimas vakare, gali išbalansuoti natūralią organizmo sistemą. Tuomet blogėja nuotaika ir emocinė savijauta.

Kaip sau padėti vakare?

Nuolatinė pagalba ir gydytojo paskirti vaistai ar kitos gydymo formos išlieka svarbiausia pagalbos grandis. Reguliarus gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir gali apsaugoti nuo paūmėjimo.

Jeigu pojūčiai vakarais tampa sunkiai pakeliami ar tokie simptomai atsirado pirmąkart, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolimesnio gydymo ar pagalbos planų.

Naudingi patarimai vakarinei nuotaikai pagerinti

  • Palaikykite kasdienę dienotvarkę – stenkitės užsiimti malonia ar reikalinga veikla dienos eigoje, kad sumažėtų nereikalingų minčių vakare.
  • Stenkitės dažniau bendrauti su artimaisiais, draugais ar kitais palaikančiais žmonėmis.
  • Darbo ar kitus rūpesčius palikite už miegamojo durų – leiskite šiai erdvei tapti ramybės ir poilsio vieta.
  • Atraskite jums tinkančius streso mažinimo būdus – tai gali būti piešimas, muzikos klausymas, gaminimas ar kitos raminančios veiklos.
  • Stenkitės bent kelias valandas prieš miegą išjungti ekranus ir prislopinti apšvietimą, kad paruoštumėte kūną poilsiui.

Nepalikite savęs vienų

Nors kai kurie simptomai vakarais gali tapti sunkesni, pagalba yra prieinama. Daug žmonių susiduria su panašiais pojūčiais, todėl svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos ir palaikyti ryšį su aplinka. Rūpinkitės savimi ir ieškokite būdų pagerinti emocinę sveikatą – jūs tikrai nesate vieni.

Eglė Jatulytė

Eglė Jatulytė

Psichologė, emocinės sveikatos specialistė ir sertifikuota kognityvinės elgesio terapijos (KET) praktikė. Eglė siekia padėti žmonėms suprasti savo emocijas, įveikti kasdienius iššūkius ir kurti prasmingesnius santykius su savimi bei aplinkiniais. Eglė baigė psichologijos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete, vėliau gilino žinias kognityvinės ir elgesio terapijos srityje Londono King’s koledže. Ji specializuojasi streso valdymo, nerimo, depresijos ir tarpasmeninių santykių temose, taip pat aktyviai dirba švietimo srityje, rašydama straipsnius ir vesdama seminarus. Eglės straipsniuose skaitytojai ras moksliškai pagrįstą informaciją, praktiškus patarimus ir motyvuojančias įžvalgas, kaip pagerinti savo emocinę gerovę bei atrasti vidinę ramybę.

Susiję Pranešimai

Ligos

Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2026 13 gegužės
Ligos

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 13 gegužės
Skausmai

Nuolatinė hemikranija

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 11 gegužės
Kitas įrašas
Miego pagalbinės priemonės ir diabetas

Miego pagalbinės priemonės ir diabetas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

2025 26 spalio
Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 15 gegužės

Poikilocitozė: priežastys, simptomai ir gydymas

2025 26 spalio
Dramblialigė

Dramblialigė

2026 18 sausio

Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze

2026 13 gegužės

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

2026 13 gegužės

Nuolatinė hemikranija

2026 11 gegužės

Kas yra tendinitas?

2026 11 gegužės
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze
  • Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius
  • Nuolatinė hemikranija

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.