Subgalealinis kraujavimas – tai naujagimių galvoje susikaupęs kraujas po oda, tarp dviejų svarbių galvos audinių sluoksnių. Ši būklė dažniausiai išsivysto po sunkesnio gimdymo natūraliais takais, kai tenka naudoti gimdymo priemones, tokias kaip vakuuminis ekstraktorius ar žnyplės. Nors tai reta komplikacija, ji gali būti pavojinga gyvybei, todėl labai svarbu ją atpažinti ir greitai pradėti gydyti.
Kaip vystosi subgalealinis kraujavimas
Ši būklė pasireiškia tada, kai gimdymo metu plyšta venos, einančios tarp galvos jungiamojo audinio sluoksnių – tarp skaidulinės aponeurozės ir periosto, kuris dengia kūdikio kaukolę. Dažniausiai tokie plyšimai įvyksta dėl spaudimo ar traukimo, ypač jei gimdymas sudėtingas arba atliekamas naudojant vakuuminį ekstraktorių.
Kai šiame tarpsluoksnyje ima kauptis kraujas, jis gali pasklisti gana dideliame galvos plote. Kartais dėl to kūdikis netenka 20–40 % viso kraujo tūrio, todėl šią komplikaciją reikia pradėti gydyti nedelsiant. Tinkamai gydant, subgalealinis kraujavimas dažnai išnyksta per 2–3 savaites po gimimo.
Kas dažniau susiduria su subgalealiniu kraujavimu?
Nors šis kraujavimas gali atsirasti bet kuriam kūdikiui, gimusiam per natūralius gimdymo takus, didesnė rizika kyla, jei gimdymas komplikuotas arba reikia pasitelkti pagalbines priemones. Ypač padidėja tikimybė, kai naudojamas vakuuminis ekstraktorius – tada subgalealinis kraujavimas išsivysto dažniau nei paprasto gimdymo metu. Retais atvejais ši komplikacija atsiranda nesinaudojant instrumentais – apie 4 atvejai iš 10 000 gimdymų. Tačiau prireikus vakuuminio ekstraktoriaus ši rizika išauga iki 60 atvejų iš 10 000 gimdymų.
Subgalealinio kraujavimo priežastys
Kraujavimas prasideda, kai plyšta galvos venos, kertančios jungiamojo audinio sluoksnius. Dažniausiai tokia trauma atsiranda tada, kai gimdymas vyksta sunkiai, kai kūdikio galva ar kūnas yra didesni už motinos dubens angą, gimdymas progresuoja per lėtai arba per greitai, o kartais vaisiaus padėtis būna nepalanki.
- Kūdikio galva ar kūnas per dideli (galvos ir dubens neatitikimas).
- Vaisiaus nusileidimas gimdymo takais vyksta netaisyklingai.
- Kūdikis stambus (makrosomija).
- Gimdymas labai užsitęsia – trunka ilgiau nei 20 valandų.
- Gimdymas ypač staigus ir greitas – kūdikis gimsta per tris valandas nuo sąrėmių pradžios.
Ypač rizikinga, jei gimdymo metu buvo naudojamas vakuuminis ekstraktorius. Šis prietaisas prisitvirtina prie vaiko galvos ir, traukiant, gali atitraukti odą nuo kaulo, todėl atsiranda daugiau vietos kraujui kauptis po aponeuroze. Jei kraujo prisikaupia itin daug, tai gali būti gyvybei pavojinga situacija.
Subgalealinio kraujavimo simptomai
Ši būklė paprastai pasireiškia netrukus po gimdymo. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį:
- Mėlynės ar kraujosruvos ant kūdikio odos.
- Greitas širdies plakimas.
- Labai žemas kraujospūdis.
- Blyškus ar išbalęs odos atspalvis.
- Sumažėjęs hemoglobino ir hematokrito kiekis dėl didelio kraujo netekimo.
- Patinimas ant galvos, kuris atrodo „minkštas“ ir juda lyg būtų skystas dėl vidinio kraujavimo.
Kai kuriais retais atvejais gali išsivystyti grėsmingi simptomai:
- Didelis vidinis kraujavimas ir organizmo krešėjimo sutrikimai.
- Didelis skysčių netekimas ir šokas, kai širdis nebesugeba tinkamai perpumpuoti kraujo.
- Kvėpavimo pasunkėjimas ar dusulys.
- Deguonies trūkumas smegenims gimdymo metu.
- Vidaus organų funkcijos sutrikimai.
Kaip nustatomas subgalealinis kraujavimas
Naujagimiui gimus, gydytojas apžiūri vaiką – stebi, ar nėra išbalimo, galvos patinimo, kraujosruvų. Įtariant subgalealinį kraujavimą, naudojami vaizdo tyrimai: galvos ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) arba rentgenas. Šie tyrimai leidžia įvertinti, kiek kraujo susikaupė po oda.
Kai gimdymui buvo naudotas vakuuminis ekstraktorius, net ir be akivaizdžių žymių kūdikis stebimas stacionare, nes patinimas ir odos spalvos pokyčiai gali išryškėti per 1–72 valandas po gimimo.
Gydymo galimybės ir priežiūra
Patvirtinus diagnozę, gydymas pradedamas nedelsiant. Pagrindinis tikslas – atstatyti prarastą kraujo tūrį, todėl dažnai taikomos kraujo ir plazmos perpylimo procedūros naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Nuolat stebimi hemoglobino, hematokrito rodikliai ir matuojamas galvos apimtis, siekiant kontroliuoti patinimą.
Sunkiais atvejais, kai skysčių perpylimai neveiksmingi, gali būti reikalinga skubi operacija, siekiant sustabdyti vidinį kraujavimą galvos odoje.
Požymių išnykimas ir atsigavimas
Vidinis kraujavimas sustabdžius kraujo praradimą, patinimas palaipsniui sumažėja, o simptomai per kelias savaites praeina. Svarbus tolimesnis stebėjimas pas gydytoją visus pirmuosius vaiko metus – taip nustatoma, ar nėra likusių pasekmių, galinčių turėti įtakos raidai.
Didžioji dalis vaikų po laiku suteikto gydymo atsigauna visiškai ir išleidžiami namo kartu su mama. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai diagnozė nustatoma ir gydymas pradedamas kuo anksčiau.
Kaip sumažinti riziką
Subgalealinių kraujavimų išvengti sudėtinga, nes jie dažniausiai atsiranda dėl netikėtų gimdymo komplikacijų, kurių neįmanoma numatyti iki pat gimdymo pradžios. Vis dėlto nėštumo metu atliekami ultragarsiniai tyrimai leidžia įvertinti kūdikio padėtį bei dydį ir įvertinti, ar natūralus gimdymas yra saugiausias pasirinkimas tiek mamai, tiek vaikui.
Ligos eiga ir prognozė
Nors 10–25 % vaikų, patyrusių subgalealinį kraujavimą, miršta ankstyvoje kūdikystėje dėl didelių vidinių kraujavimų, likusiems daugiau nei 75 % naujagimių prognozė yra palanki. Ankstyvas problemos atpažinimas ir savalaikis gydymas labai pagerina vaiko sveikatos perspektyvas.
Po gydymo simptomai dažniausiai visiškai išnyksta per 2–3 savaites. Gydytojas toliau seka kūdikio būklę, įsitikina, ar nėra liekamųjų padarinių, ar išnyko tinimas bei ar visi organai veikia tinkamai.
Vaiko priežiūra po subgalealinio kraujavimo
Kūdikis, kuriam nustatytas šis kraujavimas, paprastai stebimas intensyvios priežiūros skyriuje iki tol, kol gydytojas leidžia grįžti namo. Po išrašymo svarbus nuolatinis gydytojo sekimas pirmuosius metus siekiant užtikrinti, kad būklė pilnai išgijo ir neatsirado naujų sunkumų.
Taip pat verta pasirūpinti savo emocine sveikata šiuo įtemptu laikotarpiu: svarbi artimųjų parama, o jei jaučiatės labai sunerimę ar prislėgti, verta kreiptis į savo sveikatos priežiūros specialistą.
Kada būtina pasikonsultuoti su gydytoju
Būtina nedelsti kreiptis į gydytoją, jei:
- Galvos patinimas ir tinimas nepranyksta po gydymo.
- Kūdikio oda išlieka blyški ar įgauna gelsvą atspalvį.
- Sulėtėja arba praleidžiami raidos etapai pirmaisiais gyvenimo metais.
Esant traukuliams – kai kūdikis staiga praranda sąmonę, netikėtai ima purtyti galūnes ar atrodo išsigandęs ar sutrikęs – būtina kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą. Paprastai traukuliai trunka iki kelių minučių, bet jei jie užsitęsia daugiau nei penkias minutes arba jiems prasidėjus atsiranda kvėpavimo sutrikimų, reikalinga skubi medicininė pagalba.
Klausimai aptariami su gydytoju
- Kokio sunkumo yra mano vaiko būklė?
- Ar būtina operacija?
- Kada galėsime vykti namo?
Skirtumai tarp subgalealinio kraujavimo ir subgalealinės hematomos
Abi šios būklės kyla toje pačioje galvos srityje – tarp odos ir kaukolės. Subgalealinis kraujavimas žymi aktyvų kraujo sruvimą, kai kraujas laisvai kaupiasi nespėjęs sukrešėti. Tuo tarpu subgalealinė hematoma – tai situacija, kai kraujas per laiką sukreša, virsta pusiau standžiu dariniu. Abi būklės susiformuoja dėl kraujagyslių pažeidimo ar traumos, tačiau jas skiria kraujo būklė ir vystymosi eiga.
