Neuroprazija yra nervų pažeidimas, kuris paveikia periferinius nervus – jie atsakingi už elektros impulsų perdavimą iš smegenų ir nugaros smegenų visam kūnui. Dėl šios būklės trumpam sutrinka signalų perdavimas, tačiau pats nervas lieka nepažeistas, tik laikinai užblokuotas.
Turinys
Kas dažniausiai patiria neuropraziją
Nepaisant amžiaus ar lyties, neuropraziją gali patirti bet kuris žmogus. Dažniausiai ji pasireiškia po įvairių traumų – pavyzdžiui, nukritus, patekus į avariją ar patyrus sportinę traumą. Ši būklė ypač būdinga kontaktinį sportą žaidžiantiems žmonėms: futbolininkai ir regbininkai itin jautrūs tokioms nervų pažeidimo formoms.
Periferinių nervų vaidmuo organizme
Periferiniai nervai jungia centrinę nervų sistemą (smegenis ir nugaros smegenis) su visomis kūno dalimis. Jie perduoda svarbius signalus – pavyzdžiui, nurodymą raumenims susitraukti ar informaciją apie pojūčius. Šių nervų viduje yra aksonai – ilgos nervinės skaidulos, kurios linkusios įsisupti į riebalinį ir baltyminį mielino apvalkalą. Būtent mielinas užtikrina greitą ir efektyvų impulsų judėjimą.
Pagrindinės periferinių nervų traumų rūšys
Neuroprazija laikoma švelniausia periferinių nervų traumos forma. Tačiau egzistuoja ir kitų sunkesnių nervų pažeidimų:
- Aksonotmezė: nervai stipriai tempiami, pažeidžiami, bet nėra visiškai nutraukti – pasekmės dažnai rimtesnės nei neuroprazijos atveju.
- Neurotmezė: nervas būna visiškai perplėštas, todėl reikalingas sudėtingesnis gydymas.
Kokie veiksniai lemia neuropraziją?
Nervai gali būti pažeisti dėl suspaudimo ar sutraiškymo. Tai gali nutikti dėl:
- kaulų lūžių,
- sąnarių išnirimų,
- sausgyslių ar raiščių plyšimų ar traumų.
Taip pat neuroprazija gali išsivystyti po operacijos (net po anestezijos), gimdymo, arba atliekant dantų gydymą, jei pažeidžiamas nervas injekcijos metu ar traukiant dantį.
Neuroprazijos simptomai
Dažniausiai jaučiami pojūčiai šalia pažeidimo vietos, o simptomų pobūdis priklauso nuo to, kuris nervas buvo sužalotas.
- Deginimo, dilgčiojimo ar badymo jausmas
- Nusilpę ar tirpstantys raumenys
- Silpnumas
Skirtingų neuroprazijos tipų ypatumai
- Pažasties nervo neuroprazija: pasireiškia skausmu bei silpnumu petyje, rankoje ar plaštakoje.
- Žasto rezginio neuroprazija: dažniau jaučiama vienoje rankoje, nes pažeidžiami nervai, perduodantys impulsus iš stuburo į petį, ranką ir plaštaką.
- Stipininio nervo neuroprazija: dažnai jaučiama plaštakoje, ypač nykštyje, smiliuje, viduriniame piršte ar plaštakos išorinėje pusėje.
- Blauzdos išorinio paviršiaus (blauzdinio nervo) neuroprazija: dažniausiai sukelia simptomus čiurnoje ir pėdoje.
Kaip nustatoma neuroprazija
Apie šią būklę galima įtarti, jei po traumos ar medicininės procedūros atsiranda būdingi simptomai. Pirmiausia gydytojas apžiūri pacientą, atlieka apčiuopą, surenka anamnezę. Taip pat gali būti paskirti kraujo tyrimai, vertinant bendrąją organizmo būklę, inkstų, kepenų, skydliaukės veiklą.
Norint nustatyti pažeidimo pobūdį ir tiksliai įvertinti nervų ar aplinkinių raumenų būklę, atliekami įvairūs papildomi tyrimai:
- Elektromiografija (EMG)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Ultragarsinis tyrimas
- Rentgeno nuotrauka
Neuroprazijos gydymas ir valdymas
Dažniausiai neuroprazija sugyja savaime, tačiau gydytojas padeda palengvinti nemalonius simptomus ir skatina atsigavimą. Gydymo planas gali apimti:
- Imobilizavimą – įtvarų, gipsų, įtvarų uždėjimą
- Ramybės, šaldymo, kompresijos ir paaukštinimo principą (RICE)
- Fizioterapiją ir specialius pratimų kompleksus, padedančius atkurti judesių amplitudę
- Pagal poreikį – masažą ar akupunktūrą (tik gydytojui rekomendavus)
Būna atvejų, kai skiriami vaistai, mažinantys uždegimą ar nervinio skausmo simptomus:
- Antidepresantai
- Kortikosteroidai
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
Galimos neuroprazijos komplikacijos
Didžioji dauguma žmonių visiškai pasveiksta. Tačiau kartais galima susidurti su ilgalaikiu skausmu, silpnumu ar tirpimu, uždegimu, o pažeidimo vietoje gali formuotis randas. Jei dėl randinio audinio nervas „prispaudžiamas“, prireikia chirurginio gydymo – tada chirurgas atlaisvina nervą arba pašalina susidariusį randą.
Kaip saugotis neuroprazijos ir jos pasikartojimo
Svarbiausia profilaktikos priemonė – fizinės apsaugos priemonės (pvz., šalmai, rankų ar alkūnių apsaugos), ypač sportuojant ar dirbant pavojingomis sąlygomis. Jei jau patyrėte nervų sužalojimą, stenkitės apsaugoti pažeistą vietą nuo papildomų traumų, kol visiškai pasveiksite, ir laikinai atsisakykite aktyvaus fizinio krūvio.
Kas laukia pasireiškus neuroprazijai?
Gijimo laikotarpiu dažnai galima jausti silpnumą ar diskomfortą, tačiau laikantis gydytojų nurodymų būklė pamažu gerėja. Dažniausiai visiškai atsistatoma per kelias dienas ar kelis mėnesius – tai priklauso nuo traumos sunkumo. Kai kuriais atvejais, ypač vyresniems žmonėms, gijimas būna lėtesnis. Bet neretai pasveikus nervas funkcionuoja kaip anksčiau.
Labai svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų ir informuoti apie bet kokius naujai atsiradusius simptomus. Pasveikus, neuroprazija gali pasikartoti tik vėl patyrus panašią traumą.
Ką daryti kasdien, jei Jus kamuoja neuroprazija
Laikykitės visų gydytojo patarimų ir, jei reikia, tam tikrą laiką sumažinkite fizinį aktyvumą – tai padės nervui greičiau atsigauti ir išvengti tolimesnių pažeidimų. Visada praneškite medikams, jei atsiranda naujų neįprastų pojūčių ar simptomų.