Plokščiapėdystė ir kitos sveikatos būklės gali lemti padų fascitą. Tai viena iš dažniausių priežasčių, sukeliančių skausmą pėdos kulno srityje.
Kas yra padų fascitas?
Padų fascitas – tai pado fascijos, esančios pėdos apačioje, uždegimas. Ši būklė dažniausiai pasireiškia kaip skausmas kulne ir yra viena pagrindinių šio skausmo priežasčių.
Pado fascija – elastingas, tvirtas ir pluoštinis audinys, jungiantis kulno kaulą su pėdos pirštais bei formuojantis pėdos skliautą. Ji atlieka atraminę funkciją, o pastačius pėdą ant žemės pado fascija ištempiama ir sugeria krūvį. Jei ši sritis per daug apkraunama – pavyzdžiui, dėl per didelio krūvio ar netinkamos avalynės – fascija gali uždegti ir sukelti skausmą.
Padų fascitas dažniau pasitaiko žmonėms, kurie padidina fizinį krūvį, daug vaikšto ar stovi, sportininkams, taip pat turintiems plokščiapėdystę ar aukštą pėdos skliautą. Dažniausiai uždegimas išsivysto vienoje pėdoje, tačiau kartais gali apimti ir abi kojas.
Jei po savaitės skausmas pėdoje ar kulne vis dar jaučiamas, patartina apsilankyti pas gydytoją.
Kaip dažnai pasireiškia padų fascitas?
Padų fascitas yra labai paplitusi problema, kurią bent kartą gyvenime patiria apie 10% žmonių. Kiekvienais metais daugybė žmonių kreipiasi dėl šio skausmo, dažniausiai – aktyviai judantys ar daug laiko praleidžiantys ant kojų.
Padų fascito simptomai
- Kulno skausmas.
- Skausmas pėdos skliaute.
- Standumas ar pėdos sustingimas.
- Patinęs kulnas.
- Įsitempęs Achilo sausgyslė.
Kaip jaučiamas padų fascitas?
Daugeliui sergančiųjų jaučiamas slenkantis, maudžiantis ar deginantis skausmas po padu arba kulne. Intensyvumas gali keistis: stipriausias skausmas jaučiamas atsistojus po ilgesnio sėdėjimo ar ryte tik atsikėlus, tačiau kiek pavaikščiojus dažnai atlėgsta. Skausmas gali būti pastovus, bukas, tačiau kartais – duriantis, itin stiprus užmynus ant pėdos. Griežtesnis fizinis krūvis ar sportas dažnu atveju kuriam laikui sumažina simptomus, tačiau vėliau skausmas vėl sugrįžta.
Padų fascito priežastys
Pado fascijos uždegimą išprovokuoja bet kas, kas sudirgina ar pažeidžia šį audinį:
- Ilgalai stovimas ar vaikščiojimas darbe.
- Sportas ir aktyvi fizinė veikla.
- Judesiai ar fizinis krūvis ant kieto pagrindo (pvz., dirbant gamyboje, asfaltu).
- Neritmiški judesiai, neapšilus raumenų prieš treniruotes.
- Batai be tinkamos atramos ir paminkštinimo (plokščiapadžiai batai, šlepetės, lengvi sportbačiai).
- Vaikščiojimas basomis kietu paviršiumi.
Padų fascitas dažniau išsivysto žmonėms su plokščiapėdyste, ryškiu pėdos skliautu, taip pat nutukusiems ar per kelis mėnesius smarkiai priaugusiems svorio.
Padų fascito diagnostika
Diagnozuojant padų fascitą dažniausiai pakanka išsamios apžiūros. Gydytojas atkreipia dėmesį į simptomus ir apžiūri pėdą, pirštais švelniai spausdamas padų fasciją, ieško patinimo ir skausmingų taškų, vertina, kurioje vietoje ir kokio pobūdžio skausmas jaučiamas.
Papildomų tyrimų dažniausiai neprireikia. Jei įtariama kita ligos priežastis, gali būti paskiriami vaizdiniai tyrimai: rentgenas, ultragarsinis tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija, siekiant išaiškinti, ar nėra papildomų pėdos pažeidimų.
Padų fascito gydymas
Dažniausiai padų fascitas sėkmingai suvaldomas namų sąlygomis, derinant poilsį, mankštą, šaltį bei vaistus nuo skausmo ir uždegimo. Gydytojas patars, kaip palengvinti simptomus ir kaip stiprinti pėdos raumenis bei išvengti atsinaujinimo ateityje.
- Priešuždegiminiai nesteroidiniai vaistai (pvz., ibuprofenas, naproksenas, aspirinas) – mažina uždegimą ir malšina skausmą. Svarbu nevartoti ilgiau nei 10 dienų be gydytojo leidimo.
- Poilsis ir veiklos ribojimas: rekomenduojama laikinai atsisakyti aktyvios veiklos ar sporto, bent savaitę saugoti pėdą.
- Šaltis: uždėkite ledo pakuotę ar užšaldytą vandens buteliuką ant pėdos 10–15 minučių, du kartus per dieną, masažuojant pado plotą.
- Avalynė su tinkama atrama: būtina avėti tvirtus, minkštus, atramą turinčius batus – vengti plokščiapadžių sandalų, šlepečių ar vaikščiojimo basomis.
- Vidpadžiai arba ortopediniai įdėklai: pagal gydytojo rekomendaciją galima pritaikyti specialius įdėklus norint sustiprinti pėdos atramą. Priklausomai nuo poreikio, tinka tiek standartiniai, tiek individualiai pagaminti įdėklai.
- Pėdos imobilizacija: jei skausmas intensyvus, gydytojas gali rekomenduoti trumpam nešioti specialų įtvarą arba vadinamąjį vaikščiojimo batą (kambės ar stabilizuojanti avalynė), kad kuo daugiau sumažėtų audinio dirginimas.
- Masažai ir tempimo pratimai: gydytojas ar kineziterapeutas parodys, kaip taisyklingai masažuoti ir tempti padų bei blauzdos raumenis.
- Kortikosteroidų injekcijos: sunkaus uždegimo metu gali būti suleista priešuždegiminė injekcija į pažeistą audinį.
- Plazmos injekcijos (PRP): padeda skatinti natūralų audinio gijimą.
- EPAT terapija: tai impulsinė bangų terapija, kuria siekiama pagerinti kraujotaką ir spartinti gijimą pažeistame audinyje.
- Adatinė tenotomija: pro odą įvedama plona adata, kad būtų stimuliuojamas regeneracijos procesas audinyje.
Padų fascito operacijos
Chirurginis gydymas skiriamas tik išimtinais atvejais, jei ilgas gydymas nėra veiksmingas. Dažniausiai taikomos dvi procedūros:
- Blauzdos raumenų atlaisvinimas, siekiant sumažinti tempimą pado fascijoje.
- Pado fascijos pjūvis, siekiant sumažinti per didelį audinio tempimą ir įtampą.
Tai atliekama retai, gydytojas ar chirurgas parinks tinkamiausią operacijos būdą pagal individualią situaciją.
Kaip išvengti padų fascito?
Pagrindinis būdas apsisaugoti nuo šios problemos – neleisti per daug apkrauti pėdų ir tinkamai rūpintis jų būkle. Rekomenduojama:
- Tinkamai atlikti tempimo pratimus prieš ir po fizinio krūvio.
- Suteikti pėdoms laiko poilsiui – ypač po intensyvios veiklos.
- Nešioti tvirtą, atramą suteikiančią avalynę.
- Vengti basomis vaikščioti kietu pagrindu.
- Reguliariai keisti sportinius batus – kas 6–9 mėnesius arba nužingsniavus 400–800 kilometrų.
Turint įgimtų pėdos formos ypatumų ar kitų sveikatos būklių, visiškai išvengti padų fascito gali ir nepavykti, tačiau tinkama prevencija sumažina riziką.
Padų fascito eiga ir prognozė
Pradėjus gydymą, skausmas ir kiti simptomai paprastai ima rimti per kelias savaites, tačiau pats audinys gyja lėčiau – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo pažeidimo apimties ir asmeninių organizmo galimybių.
Jei skausmas vėl atsinaujina, dažniausiai pagelbėja jau išbandytos procedūros ir poilsis. Pastebėjus pasikeitusį ar pablogėjusį skausmą, svarbu vėl kreiptis į gydytoją.
Ar padų fascitas gali priversti praleisti darbą ar mokslus?
Jei pėdos uždegimas trukdo atlikti kasdienes veiklas, gali prireikti kelioms dienoms sumažinti aktyvumą ar pamąstyti apie laikinas darbo sąlygų korekcijas. Apie darbo ar studijų specifiką būtina pasakyti gydytojui – ypač, jei tenka ilgai stovėti ar būti ant kojų.
Sportinės veiklos ir kiti aktyvūs užsiėmimai turėtų būti atidėti bent savaitei ar iki visiško pasveikimo. Prieš atnaujinant intensyvų fizinį krūvį verta pasitarti su gydytoju.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Kai per savaitę neišnyksta pėdos ar kulno skausmas.
- Kai po dviejų savaičių gydymo nėra pagerėjimo.
Kuo skiriasi padų fascitas ir kulno pentis?
Nors ir padų fascitas, ir kulno pentis sukelia skausmą kulne, tai – dvi skirtingos būklės. Kulno pentis yra kaulinė išauga apatinėje kulno dalyje, dažnai susiformuojanti kaip atsakas į uždegimą ir ilgalaikį tempimą pado fascijos srityje. Daugelis žmonių nejaučia skausmo nuo kulno penties, tačiau kai jis pasireiškia, simptomai būna panašūs į padų fascitą.
Jei nuolat jaučiate pėdos ar kulno skausmą, verta pasitarti su gydytoju – tinkamas gydymas padeda greičiau grįžti prie aktyvaus gyvenimo.
