Pasikartojančių judesių sukelta trauma – tai dažna problema, galinti paveikti įvairias kūno vietas, kai tam tikri judesiai ar veiksmai nuolat kartojami. Tokie sužalojimai atsiranda dėl ilgalaikio raumenų, sausgyslių ar nervų apkrovimo ir yra vadinami pasikartojančio judesio traumomis arba tiesiog nuolatinių judesių sukeltu pervargimu. Dažnai tai paveikia rankų, pečių, kelių ar net nugaros sritis, ypač jei tam tikrus judesius atliekate darbo metu ar laisvalaikiu.
Kas dažniausiai patiria šio tipo traumas
Šias traumas gali patirti bet kas – nuo intensyvų fizinį darbą dirbančių žmonių iki nuolat prie kompiuterio sėdinčių darbuotojų. Ypač dažnai pasikartojančių judesių sužalojimai diagnozuojami sportininkams, muzikantams, žmonėms, dirbantiems monotonišką rankų darbą, bei tiems, kurie ilgas valandas laiką praleidžia prie stalo.
Kaip pasikartojančio judesio trauma paveikia kūną
Pagrindinis požymis – besikartojantis skausmas, diskomfortas ir kitokie nemalonūs jutimai traumuotoje vietoje. Su laiku, kaupiasi mikrotraumos, o pacientai gali susidurti su įvairiais judėjimo sistemos sutrikimais, pvz., sausgyslių uždegimu, riešo kanalo sindromu, „tenisininko alkūne“, nugaros patempimais ir kitomis panašiomis būklėmis. Kartais ilgalaikės traumos gali sukelti net kaulų ar sąnarių pokyčius, pvz., streso lūžius ar nervų užspaudimą.
Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos
- Pirštai ir nykščiai
- Riešai
- Alkūnės
- Rankos
- Pečiai
- Kai kuriais atvejais – keliai ir blauzdos
Pasikartojančių judesių traumos simptomai
- Skausmas judant arba ramybės metu
- Patinimas ir jautrumas
- Dilgčiojimas
- Nusilpimas ar tirpimas
- Sustingimas, judesių apribojimas
- Padidėjęs jautrumas šalčiui ar karščiui
Pagrindinės šios traumos priežastys
Pagrindinis kaltininkas – nuolatinis tos pačios kūno vietos apkrovimas be pakankamo poilsio. Traumas sukelti gali reguliariai kartojami monotoniški judesiai ar net netaisyklinga kūno padėtis darbui, sportui ar muzikos instrumentų grojimui. Didelį poveikį turi ir sunkesnės apkrovos be apšilimo, treniruotės be atitinkamo paruošimo, vibraciją skleidžiantys įrankiai, net darbas šaltesnėje aplinkoje.
Dažniausios diagnozuojamos būklės
- Sausgyslių ar raiščių uždegimai
- Riešo tunelio sindromas
- Teniso alkūnė
- Peršalimo ar pertempimo traumos
- Stuburo ar sąnarių pervargimas
- Blauzdos skausmai (shin splints)
Kaip nustatoma pasikartojanti judesio trauma
Diagnozuoti šią traumą dažniausiai pakanka išsamios gydytojo apžiūros ir pokalbio apie jūsų kasdienę veiklą. Specialistas pasidomi, kada prasidėjo simptomai, kokia veikla juos išprovokuoja ar sustiprina. Priklausomai nuo jūsų nusiskundimų, paskiriami papildomi tyrimai – rentgenas, magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija, echoskopija. Šie tyrimai padeda tiksliau nustatyti, kuri kūno vieta pažeista ir koks gydymas būtų efektyviausias.
Gydymas ir pagalba namuose
Efektyvus gydymas dažnai prasideda namuose. Svarbiausias žingsnis – sumažinti ar pakeisti veiklą, dėl kurios atsirado trauma, kad būtų išvengta tolimesnio pažeidimo. Dažniausiai žala nėra nuolatinė ir laikui bėgant atsistatys, jei leisite kūnui pailsėti.
Kartais rekomenduojama taikyti R.I.C.E. metodą:
- Poilsis (Rest): venkite veiklos, sukėlusios traumos simptomus; leiskite kūnui gyti.
- Šaldymas (Ice): ant sužeistos vietos kelis kartus per dieną dėkite šaltą kompresą po 15 minučių.
- Kompresija (Compression): tampria tvarsliava apriškite sužeistą sritį, jei reikia, kad sumažintumėte tinimą.
- Pakelimas (Elevation): laikykite sužeistą vietą aukščiau širdies lygio, jei įmanoma.
Nuo skausmo ir uždegimo gali padėti nereceptiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas, tačiau prieš ilgiau vartojant reikėtų pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais gydytojas nukreipia pas kineziterapeutą ar ergoterapeutą, kurie padės atstatyti jėgą, lankstumą, parodys, kaip teisingai atlikti įprastus judesius ar adaptuoti darbo aplinką.
Liga retai reikalauja operacijos, tačiau jei pažeidimas didelis arba namų ir medikamentinis gydymas nepadeda – gali būti reikalinga chirurginė intervencija.
Po gydymo: ko tikėtis
Pagijimo trukmė priklauso nuo traumos pobūdžio ir sunkumo, taip pat nuo to, kokio pobūdžio veikla sukėlė pažeidimą. Dažniausiai, pailsėjus ir laikantis gydytojo rekomendacijų, simptomai pamažu praeina ir žmogus sugrįžta prie įprastų veiklų.
Vis dėlto, jei trauma buvo susijusi su darbu ar mokslu, kartais gali tekti trumpam pristabdyti savo įprastą veiklą, kol visiškai pasveiksite. Prieš grįžtant į darbą ar treniruotes, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip galima išvengti šio tipo traumų
Geriausias būdas – neleisti kūnui pervargti ir reguliariai keisti įtemptus judesius. Prieš sportą ar fizinį aktyvumą visuomet apšilti ir po treniruotės – atvėsti, ištempti raumenis. Naudokite tinkamą apsauginę įrangą ir neskubėkite – jei atsiranda skausmas ar įtampa, veiklą reikia pristabdyti. Poilsis tarp užsiėmimų bei teisinga laikysena taip pat labai svarbi siekiant apsisaugoti nuo šių traumų.
Kada derėtų kreiptis į gydytoją
Specialisto pagalbos prireikia, jei skausmas ar diskomfortas ima trukdyti kasdienėms veikloms ar darbui. Gydytojas padės nustatyti tikslią priežastį, įvertins pažeidimus ir patars, kaip pakeisti gyvenimo būdą ar veiklą, kad gijimas būtų efektyvus.
Kai kuriais atvejais situacija reikalauja skubios medicininės pagalbos, ypač jei atsiranda labai stiprus skausmas, didėjantis patinimas, spalvos pakitimai ar pažeistos vietos nebegalite pajudinti taip, kaip įprastai.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokio pobūdžio trauma pasireiškė mano atveju?
- Kokio gydymo reikia ir kaip greitai jis veikia?
- Ar reikės laikinai sustabdyti darbą ar kitas veiklas?
- Kokių pakeitimų reikia, kad galėčiau saugiai sugrįžti prie kasdienės veiklos?
Kuo greičiau sureaguosite į pirmuosius simptomus ir apribosite žalingą veiklą, tuo greičiau pradėsite sveikti ir išvengsite ilgesnio gydymo.
