Pasikartojančios įtampos sužalojimas (RSI): priežastys, simptomai ir gydymas

Pasikartojančių judesių sukelta trauma – tai dažna problema, galinti paveikti įvairias kūno vietas, kai tam tikri judesiai ar veiksmai nuolat kartojami. Tokie sužalojimai atsiranda dėl ilgalaikio raumenų, sausgyslių ar nervų apkrovimo ir yra vadinami pasikartojančio judesio traumomis arba tiesiog nuolatinių judesių sukeltu pervargimu. Dažnai tai paveikia rankų, pečių, kelių ar net nugaros sritis, ypač jei tam tikrus judesius atliekate darbo metu ar laisvalaikiu.

Turinys

1.Kas dažniausiai patiria šio tipo traumas
2.Kaip pasikartojančio judesio trauma paveikia kūną
3.Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos
4.Pasikartojančių judesių traumos simptomai
5.Pagrindinės šios traumos priežastys
- 5.1Dažniausios diagnozuojamos būklės
6.Kaip nustatoma pasikartojanti judesio trauma
7.Gydymas ir pagalba namuose
8.Po gydymo: ko tikėtis
9.Kaip galima išvengti šio tipo traumų
10.Kada derėtų kreiptis į gydytoją
- 10.1Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Kas dažniausiai patiria šio tipo traumas

Šias traumas gali patirti bet kas – nuo intensyvų fizinį darbą dirbančių žmonių iki nuolat prie kompiuterio sėdinčių darbuotojų. Ypač dažnai pasikartojančių judesių sužalojimai diagnozuojami sportininkams, muzikantams, žmonėms, dirbantiems monotonišką rankų darbą, bei tiems, kurie ilgas valandas laiką praleidžia prie stalo.

Kaip pasikartojančio judesio trauma paveikia kūną

Pagrindinis požymis – besikartojantis skausmas, diskomfortas ir kitokie nemalonūs jutimai traumuotoje vietoje. Su laiku, kaupiasi mikrotraumos, o pacientai gali susidurti su įvairiais judėjimo sistemos sutrikimais, pvz., sausgyslių uždegimu, riešo kanalo sindromu, „tenisininko alkūne“, nugaros patempimais ir kitomis panašiomis būklėmis. Kartais ilgalaikės traumos gali sukelti net kaulų ar sąnarių pokyčius, pvz., streso lūžius ar nervų užspaudimą.

Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos

Pirštai ir nykščiai
Riešai
Alkūnės
Rankos
Pečiai
Kai kuriais atvejais – keliai ir blauzdos

Pasikartojančių judesių traumos simptomai

Skausmas judant arba ramybės metu
Patinimas ir jautrumas
Dilgčiojimas
Nusilpimas ar tirpimas
Sustingimas, judesių apribojimas
Padidėjęs jautrumas šalčiui ar karščiui

Pagrindinės šios traumos priežastys

Pagrindinis kaltininkas – nuolatinis tos pačios kūno vietos apkrovimas be pakankamo poilsio. Traumas sukelti gali reguliariai kartojami monotoniški judesiai ar net netaisyklinga kūno padėtis darbui, sportui ar muzikos instrumentų grojimui. Didelį poveikį turi ir sunkesnės apkrovos be apšilimo, treniruotės be atitinkamo paruošimo, vibraciją skleidžiantys įrankiai, net darbas šaltesnėje aplinkoje.

Dažniausios diagnozuojamos būklės

Sausgyslių ar raiščių uždegimai
Riešo tunelio sindromas
Teniso alkūnė
Peršalimo ar pertempimo traumos
Stuburo ar sąnarių pervargimas
Blauzdos skausmai (shin splints)

Kaip nustatoma pasikartojanti judesio trauma

Diagnozuoti šią traumą dažniausiai pakanka išsamios gydytojo apžiūros ir pokalbio apie jūsų kasdienę veiklą. Specialistas pasidomi, kada prasidėjo simptomai, kokia veikla juos išprovokuoja ar sustiprina. Priklausomai nuo jūsų nusiskundimų, paskiriami papildomi tyrimai – rentgenas, magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija, echoskopija. Šie tyrimai padeda tiksliau nustatyti, kuri kūno vieta pažeista ir koks gydymas būtų efektyviausias.

Susiję įrašai

Gydymas ir pagalba namuose

Efektyvus gydymas dažnai prasideda namuose. Svarbiausias žingsnis – sumažinti ar pakeisti veiklą, dėl kurios atsirado trauma, kad būtų išvengta tolimesnio pažeidimo. Dažniausiai žala nėra nuolatinė ir laikui bėgant atsistatys, jei leisite kūnui pailsėti.

Kartais rekomenduojama taikyti R.I.C.E. metodą:

Poilsis (Rest): venkite veiklos, sukėlusios traumos simptomus; leiskite kūnui gyti.
Šaldymas (Ice): ant sužeistos vietos kelis kartus per dieną dėkite šaltą kompresą po 15 minučių.
Kompresija (Compression): tampria tvarsliava apriškite sužeistą sritį, jei reikia, kad sumažintumėte tinimą.
Pakelimas (Elevation): laikykite sužeistą vietą aukščiau širdies lygio, jei įmanoma.

Nuo skausmo ir uždegimo gali padėti nereceptiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas, tačiau prieš ilgiau vartojant reikėtų pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais gydytojas nukreipia pas kineziterapeutą ar ergoterapeutą, kurie padės atstatyti jėgą, lankstumą, parodys, kaip teisingai atlikti įprastus judesius ar adaptuoti darbo aplinką.

Liga retai reikalauja operacijos, tačiau jei pažeidimas didelis arba namų ir medikamentinis gydymas nepadeda – gali būti reikalinga chirurginė intervencija.

Po gydymo: ko tikėtis

Pagijimo trukmė priklauso nuo traumos pobūdžio ir sunkumo, taip pat nuo to, kokio pobūdžio veikla sukėlė pažeidimą. Dažniausiai, pailsėjus ir laikantis gydytojo rekomendacijų, simptomai pamažu praeina ir žmogus sugrįžta prie įprastų veiklų.

Vis dėlto, jei trauma buvo susijusi su darbu ar mokslu, kartais gali tekti trumpam pristabdyti savo įprastą veiklą, kol visiškai pasveiksite. Prieš grįžtant į darbą ar treniruotes, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip galima išvengti šio tipo traumų

Geriausias būdas – neleisti kūnui pervargti ir reguliariai keisti įtemptus judesius. Prieš sportą ar fizinį aktyvumą visuomet apšilti ir po treniruotės – atvėsti, ištempti raumenis. Naudokite tinkamą apsauginę įrangą ir neskubėkite – jei atsiranda skausmas ar įtampa, veiklą reikia pristabdyti. Poilsis tarp užsiėmimų bei teisinga laikysena taip pat labai svarbi siekiant apsisaugoti nuo šių traumų.

Kada derėtų kreiptis į gydytoją

Specialisto pagalbos prireikia, jei skausmas ar diskomfortas ima trukdyti kasdienėms veikloms ar darbui. Gydytojas padės nustatyti tikslią priežastį, įvertins pažeidimus ir patars, kaip pakeisti gyvenimo būdą ar veiklą, kad gijimas būtų efektyvus.

Kai kuriais atvejais situacija reikalauja skubios medicininės pagalbos, ypač jei atsiranda labai stiprus skausmas, didėjantis patinimas, spalvos pakitimai ar pažeistos vietos nebegalite pajudinti taip, kaip įprastai.