Podofobija – tai stipri ir dažnai sunkiai paaiškinama baimė, kurią sukelia pačių ar kitų žmonių pėdų vaizdas ar net mintys apie jas. Ši specifinė fobija gali apimti tiek basas, tiek apautas pėdas, todėl sukelia nerimą net ir matant pėdas batuose ar kojinėse. Nors šis baimės jausmas gali atrodyti keistas ar neįprastas, asmeniui, kuriam jis pasireiškia, pojūčiai yra labai realūs ir įtakoja kasdienį gyvenimą.
Kas sukelia podofobiją
Podofobija gali vystytis dėl daugybės priežasčių. Štai keletas veiksnių, galinčių lemti stiprią pėdų baimę:
- Paveldimumas. Jeigu artimi šeimos nariai patys patiria fobijas ar panikos sutrikimus, tikėtina, kad ir Jums gali atsirasti panaši baimė.
- Kiti nerimo sutrikimai. Žmonės, kurie serga mikrobų baime (mizofobija) ar stipriai bijo kvapų (osmofobija), dažnai pėdas sieja su nešvara arba nemaloniais kvapais.
- Nemalonūs patyrimai. Sunki pėdos trauma ar netikėtas įvykis, susijęs su pėdomis, gali būti pradžia. Pavyzdžiui, jei kažkada buvote sužeistas arba skaudžiai nudegėte pėdą, ar Jums buvo netikėtai smogta koja, pėdos ilgainiui gali pradėti asocijuotis su skausmu ar pavojumi.
Podofobijos simptomai
Turintys šią fobiją dažnai siekia išvengti vietų, kuriose gali matyti ar liesti pėdas – tai baseinai, paplūdimiai, sporto salės ar net batų parduotuvės. Kai kurie žmonės nuolat nešioja kojines, vengia avėti basutes ar šlepetes, nes nori paslėpti savo pėdas nuo kitų žvilgsnių.
Paprasti namų darbai, tokie kaip pėdų plovimas ar nagų kirpimas, taip pat gali tapti rimtu iššūkiu. Kartais baimė būna tokia stipri, kad ima dominuoti gyvenime ir žmogus stengiasi vengti bet kokio kontakto su pėdomis – savo ar kitų.
Panikos atakų požymiai
Susidūrus su pėdomis ar net galvojant apie jas, gali ištikti panikos ataka. Jos simptomai dažnai apima:
- Drebulį ar krūpčiojimą
- Širdies plakimo pakitimus
- Šaltkrėtį
- Nerimą ir oro stoką
- Pykinimą ar skrandžio diskomfortą
- Galvos svaigimą ar silpnumą
- Padidėjusį prakaitavimą
Diagnostika ir priežastys
Tikslių testų podofobijai nėra, todėl gydytojas remiasi pokalbiais bei kasdienio gyvenimo analize. Paprastai specialistas klausia, kiek ilgai jaučiate baimę, kokią įtaką ji daro kasdienai, kokie jausmai kyla susidūrus su pėdomis. Podofobija diagnozuojama, jei baimė trunka ilgiau nei pusę metų, trikdo Jūsų gyvenimą socialiniuose, darbo ar šeimos santykiuose, verčia vengti tam tikrų situacijų.
Be to, gali būti vertinami ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai, kurie lemia arba sunkina fobijos simptomus: vengimo tipo asmenybės, obsesinio-kompulsinio pobūdžio sutrikimai, nuolatinis nerimas dėl sveikatos, panikos sutrikimai ar kitokios fobijos.
Gydymas ir pagalba
Nors podofobijos visiškai išgydyti galimybių nėra, yra veiksmingų būdų, kaip palengvinti simptomus ir susigrąžinti normalią gyvenimo kokybę. Svarbiausios pagalbos formos yra:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Tai psichoterapinė pagalba, padedanti keisti mąstymą ir įpročius, susijusius su baimę keliančiu objektu. Terapijos metu mokomasi atpažinti baimės šaltinius, suprasti, kas sukelia didžiausią nerimą, išmokstama kvėpavimo, atsipalaidavimo ar meditacijos metodų, kurie leidžia lengviau susitvarkyti su panikos reakcijomis.
- Ekspozicinė terapija. Su terapeuto pagalba palaipsniui artėjama prie baimę keliančio objekto – kartais pradedama nuo nuotraukų žiūrėjimo, vėliau prieinama prie pėdų stebėjimo gyvai, apsilankymo viešose vietose, kur jų gausu. Tokia praktika dažnai leidžia sumažinti baimę ir padeda prisitaikyti prie kasdienių situacijų be didelio diskomforto.
- Vaistai nuo nerimo. Nors ilgalaikiam gydymui vaistiniai preparatai dažniausiai neskiriami, kai kuriais atvejais trumpai vartojami raminamieji vaistai ar vaistai nuo nerimo, ypač jei baimė neleidžia atlikti tam tikros veiklos ar kelia didelį stresą svarbiose situacijose – pavyzdžiui, viešos vietos lankymas ar šeimos šventės.
Gyvenimo kokybė ir prognozė
Psichoterapija daugeliui padeda įveikti baimes ir išmokti gyventi be nuolatinės įtampos. Kai kuriems žmonėms gydymas gali trukti keletą mėnesių, o kitiems – net metus ar ilgiau. Jei simptomai po kurio laiko atsinaujina, prireikia papildomų konsultacijų ar terapijos sesijų, tačiau nuolatinis darbas su savimi leidžia pasiekti norimų rezultatų.
Kas padeda sumažinti podofobijos poveikį?
- Venkite kofeino, narkotikų ar alkoholio, nes šios medžiagos gali sustiprinti nerimą.
- Subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas veiksmingai mažina streso lygį.
- Nedelskite ieškoti pagalbos – psichoterapeuto ar kitų sveikatos specialistų konsultacijos suteikia aiškumo ir pagalbos būdus.
- Atvirai kalbėkite apie savo baimes artimųjų rate – palaikymas ir supratimas leidžia lengviau susitvarkyti su sunkumais.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jeigu pėdų baimė tampa tokia stipri, kad trukdo kasdieniam gyvenimui arba atsiranda panikos priepuoliai, verta pasikonsultuoti su specialistu. Taip pat, jei kyla klausimų dėl alternatyvių gydymo būdų (pavyzdžiui, hipnoterapijos), gydymo trukmės ar norite sužinoti daugiau apie pagalbos galimybes, terapeutas padės pasirinkti tinkamiausią kelią.
