Plazmocitoma yra itin retai pasitaikanti liga, kurios metu tam tikros imuninės sistemos ląstelės – plazminės ląstelės – virsta pakitusiomis, nekontroliuojamai dauginasi ir sudaro navikus. Šie navikai gali atsirasti kauluose, minkštuosiuose audiniuose, esančiuose galvoje, kakle ar net tokiose kūno vietose kaip šlapimo pūslė, plaučiai ar inkstai. Skiriamos dvi pagrindinės plazmocitomos formos: viena jų išsivysto kauluose (vadinama izoliuota kaulinė plazmocitoma), kita – minkštuosiuose audiniuose (ekstramedulinė plazmocitoma).
Kaip plazmocitoma veikia organizmą
Plazminės ląstelės, kitaip dar vadinamos B ląstelėmis, yra svarbi mūsų imuninės sistemos dalis – jos gamina antikūnus (imunoglobulinus), saugančius nuo infekcijų. Sutrikus šių ląstelių veiklai, jos pradeda daugintis netvarkingai ir išskiria nenormalius antikūnus (M baltymus). Dėl to normalios plazminės ląstelės tampa negausios, o organizmas tampa mažiau apsaugotas nuo infekcijų.
Priklausomai nuo tipo, plazmocitomos veikia skirtingas kūno vietas:
- Kaulinė plazmocitoma – vystosi viename kaulo taške, dažniausiai sukelia skausmą ir kaulo pažeidimą. Maždaug pusei tokių pacientų laikui bėgant išsivysto dauginė mieloma.
- Ekstramedulinė plazmocitoma – navikas susidaro minkštuosiuose audiniuose, pavyzdžiui, nosiaryklėje, sinusuose ar gerklose, bet gali paveikti bet kurį organą. Dažniausiai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų srityje. Maždaug 15 % pacientų vėliau gali išsivystyti dauginė mieloma.
Rizikos veiksniai ir dažnis
Plazmocitoma – labai reta liga. Kasmet diagnozuojama tik apie 450 kaulinės formos ir apie 300 ekstramedulinių plazmocitomų atvejų. Ligą dažniau diagnozuoja vyrams, o dažniausiai serga 55–60 metų žmonės. Taip pat ši liga gali pasireikšti tiems, kurie jau serga dauginės mielomos forma.
Plazmocitomos simptomai
Kaulinės plazmocitomos požymiai
- Kaulų skausmas arba lūžiai, ypač šonkauliuose, stubure, šlaunikaulyje ar dubens kauluose.
- Stuburo slankstelių lūžiai, galintys spausti nugaros smegenis arba nervų šaknis – tai sukelia stiprius, aštrius skausmus, plintančius į kojas ar nugarą.
- Retais atvejais pažeidus kaukolę gali pasireikšti galvos skausmai, svaigimas ar regėjimo sutrikimai.
Ekstramedulinės plazmocitomos simptomai
- Galvos skausmai.
- Išskyros iš nosies.
- Rijimo sunkumai.
- Gerklės skausmas.
- Kraujavimas iš nosies.
- Retais atvejais navikas gerklose gali sukelti užkimimą, kvėpavimo takų užsikimšimą ar švokštimą.
Neretai šie simptomai primena dažnas, nesunkias ligas, tačiau jei nemalonūs požymiai užsitęsia ilgiau nei dvi savaites ar stiprėja, svarbu pasitarti su gydytoju.
Ligos priežastys
Plazmocitoma atsiranda tuomet, kai normalios plazminės ląstelės virsta pakitusiomis ir pradeda sparčiai daugintis. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kas paskatina šią transformaciją.
Diagnozavimo būdai
Norint nustatyti plazmocitomą ir jos tipą, taikoma įvairių tyrimų derinys. Diagnozė ir ligos išplitimo įvertinimas remiasi šiais metodais:
- Kompiuterinė tomografija (KT) – padeda išryškinti kaulinio audinio pažeidimus, būdingus šiai ligai.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – suteikia detalius vaizdus apie pažeistus minkštuosius audinius ir jų būklę.
- Kraujo ir šlapimo tyrimai – atliekami M baltymų kiekiui nustatyti.
- Nosies endoskopija – įvertinama nosies ir ančiu sritis, kai įtariama ekstramedulinė lokalizacija.
- Plona adata paimta biopsija arba audinio mėginys – padeda identifikuoti pakitusias plazmines ląsteles naviko židinyje.
Ekstramedulinės plazmocitomos eigos stadijos
- I stadija: nustatomas vienintelis navikas vienoje vietoje.
- II stadija: ligos ląstelės randamos limfmazgiuose.
- III stadija: aptinkama keli naviko židiniai skirtingose kūno vietose.
Gydymo galimybės
Izoliuota kaulinė plazmocitoma dažniausiai gydoma spinduline terapija. Jeigu nustatomi pakitimai kraujyje ar šlapime, kartais taikomi panašūs metodai kaip gydant dauginę mielomą. Ekstramedulinė plazmocitoma gydoma chirurginiu būdu, kartais taikant chemoterapiją ar imunoterapiją.
Prevencinės priemonės
Šiuo metu nėra žinomo būdo, kaip išvengti plazmocitomos atsiradimo, panašiai kaip su dauginės mielomos liga.
Ligos prognozė ir eiga
Penkerių metų išgyvenamumas po diagnozės nustatymo priklauso nuo plazmocitomos tipo: apie 60 % kaulinės formos ir apie 82 % ekstramedulinės formos pacientų yra gyvi praėjus penkeriems metams. Visgi liga gali pasikartoti ar išplisti į kitas kūno vietas. Kartais ji gali pereiti į daugines mielomas, o tai lemia tolimesnę ligos eigą.
Gyvenimas su plazmocitoma
Persirgus plazmocitoma būtina reguliari medicininė priežiūra, nes liga gali atsinaujinti ar pereiti į kitą stadiją. Dažniausiai po gydymo rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo ir vaizdinius tyrimus, kad būtų laiku pastebimi bet kokie ligos požymiai. Aptarkite su gydytoju, kokio dažnumo ir kokių tyrimų jums prireiks stebėjimo laikotarpiu.
