Poikilocitozė – tai būklė, kai raudonieji kraujo kūneliai įgauna neįprastas formas. Jei daugiau nei 10 % raudonųjų kraujo kūnelių pavyzdyje neatitinka įprastos, sveikos formos, diagnozuojama poikilocitozė.
Kaip atrodo sveiki ir pakitę kraujo kūneliai?
Raudonieji kraujo kūneliai yra labai svarbūs – jie aprūpina visas organizmo ląsteles deguonimi. Įprastas kraujo kūnelis atrodo kaip apvalus diskas, įlenktas per vidurį. Tačiau sergant poikilocitoze, raudonieji kraujo kūneliai keičia savo išvaizdą ir dydį. Tokie pakitimai dažnai pažeidžia deguonies pernešimo funkciją, todėl atsiranda anemijos simptomų.
Poikilocitų rūšys
Pagal kraujo tyrimų rezultatus gydytojai išskiria kelias pagrindines poikilocitų formas:
- Akanthocitai – ląstelės su nelygiomis, „dantytomis“ ataugomis
- Kodocitai – primena taikinį dėl išryškėjusio centro
- Dakriocitai – lašo ar ašaros formos
- Drepnocitai – išlinkusios, sriegį ar pjautuvą primenančios ląstelės
- Echinocitai – aplipusios smulkiomis, reguliariai pasiskirsčiusiomis ataugėlėmis
- Eliptocitai – ištęstos, ovalios arba primenančios cigaro formą
- Šistocitai – sukritę raudonųjų kraujo kūnelių fragmentai, kiekvienas savo forma
- Sferocitai – rutulio formos ląstelės, be įprasto „įdubimo“ viduryje
Simptomai
Poikilocitozės simptomatika dažniausiai susijusi su anemija. Kadangi pakitę kraujo kūneliai blogiau perneša deguonį, dažniausiai jaučiamas:
- Jėgų stoka, nuovargis
- Dusulys (trumpas kvėpavimas)
- Širdies plakimo pojūtis, ritmo sutrikimai
- Protinio ūžesio (pulso) garsas ausyje
- Galvos skausmas
- Galvos svaigimas
- Pabalusi oda
- Skausmas krūtinėje
Priežastys
Ši kraujo ląstelių deformacija gali būti nulemta paveldėtų arba įgytų veiksnių. Dažniausiai priežastimi tampa genetiniai raudonųjų kraujo kūnelių sandaros pakitimai arba ligos, galinčios paveikti jų susidarymą.
Paveldimi veiksniai
Ligos, kurias sukelia genų mutacijos, dažnai reiškiasi tuo, kad raudonieji kraujo kūneliai yra trapūs ir suyra dar nespėję atlikti savo funkcijos. Tai sukelia hemolizinę anemiją.
- Paveldima eliptocitozė
- Paveldima sferocitozė
- McLeod sindromas
- Piruvato kinazės trūkumas
- Pjautuvinių ląstelių liga
- Talesemija
Įgytos ligos ir būklės
Poikilocitozę gali sukelti ir įvairios įgytos ligos arba vitaminų trūkumas. Dažniausios įgytos priežastys:
- Autoimuninė hemolitinė anemija
- Nudegimai
- Celiakija
- Infekcijos
- Geležies stokos anemija
- Inkstų ligos
- Leukemija
- Kepenų ligos
- Megaloblastinė anemija
- Mielofibrozė
- Apsinuodijimas
- Kraujas po persodinto blužnies pašalinimo arba po kraujo perpylimo
- Gyvačių įkandimai
Galimos komplikacijos
Daugumą poikilocitozės priežasčių galima sėkmingai koreguoti arba bent kontroliuoti. Tačiau jei poikilocitozė ilgai negydoma, ypač jei lydi stipri anemija, gali išsivystyti organų pažeidimai, o vaikams – sulėtėti augimas ir vystymasis.
Kaip atliekama diagnostika?
Pirmas žingsnis diagnozuojant poikilocitozę – kraujo tepinėlio mikroskopija, kai laboratorijoje vertinamas kraujo mėginys, nustatomas pakitusių ląstelių kiekis ir formos. Tam tikros ląstelių formos rodo konkrečias ligas ar būkles:
- Akanthocitai dažniau randami sergant kepenų ligomis ar po blužnies pašalinimo
- Kodocitai būdingi talesemijai, kepenų ligoms, geležies stokos anemijai
- Dakriocitai – dažnesni mielofibrozės, megaloblastinės anemijos atvejais
- Drepnocitai – būdingi pjautuvinių ląstelių ligai
- Echinocitai – randami piruvato kinazės trūkumo atveju
- Eliptocitai siejami su paveldima eliptocitoze, megaloblastine ar geležies stokos anemija, mielofibroze, talesemija
- Šistocitai – būdingi hemolizinei anemijai
- Sferocitai randami paveldimos sferocitozės ar autoimuninių hemolizinių ligų atvejais
Tiesa, dažnai vienoje ligoje gali pasitaikyti net kelių skirtingų tipų pakitusių ląstelių.
Kiti kraujo tyrimai
Be mikroskopinio tyrimo, dažnai atliekamas bendras kraujo tyrimas (BKT), kuriame stebimi tokie rodikliai:
- Vidutinis raudonųjų kraujo kūnelių tūris (MCV)
- Vidutinis hemoglobino kiekis ląstelėje (MCH)
- Vidutinė hemoglobino koncentracija ląstelėje (MCHC)
- Raudonųjų kraujo kūnelių dydžio pasiskirstymo plotis (RDW)
Detalizuojami vitaminų B12, folio rūgšties, geležies, kepenų fermentų tyrimai, jei yra įtarimų dėl tam tikrų trūkumų ar ligų.
Poikilocitozės gydymo būdai
Gydymo taktika priklauso nuo pagrindinės priežasties ir simptomų sunkumo. Jei sutrikimas kilo dėl vitaminų ar geležies trūkumo, dažnai pakanka mitybos papildymo ar papildų vartojimo. Paveldimos ligos paprastai reikalauja nuolatinės stebėsenos, kartais ir reguliarių kraujo perpylimų. Gydymo poreikis priklauso ir nuo to, ar pacientas jaučia simptomus, ar būklė nustatyta atsitiktinai.
Ar poikilocitozės galima išvengti?
Paveldimų formų poikilocitozės išvengti neįmanoma, tačiau kai kurių įgytų formų – taip. Svarbiausia užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų B grupės, folio rūgšties ir geležies. Saikingas alkoholio vartojimas taip pat padeda išsaugoti šių medžiagų pasisavinimą ir kraujo ląstelių sveikatą.
Ligos eiga ir prognozė
Bendra prognozė gera, ypač jei sutrikimą sukėlė išoriniai, gydomi veiksniai. Paveldimų formų eiga skirtinga – kai kurių atvejų metu gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė, pavyzdžiui, sergant pjautuvinių ląstelių liga. Nepaisant to, nauji gydymo metodai leidžia valdyti simptomus ir gyventi kokybišką gyvenimą ilgą laiką.
Kada reikėtų kreiptis į medikus?
Jei jaučiate anemijai būdingus požymius – nuovargį, dusulį, širdies ritmo pakitimus ar pabalimą – verta pasitarti su šeimos gydytoju. Net jei simptomų nejaučiate, reguliariai atlikti profilaktinius kraujo tyrimus naudinga kiekvienam; jie padeda nustatyti ir gydyti sutrikimus dar ankstyvoje stadijoje.
Ar poikilocitozė pavojinga?
Pati poikilocitozė dažniausiai nėra pavojinga, tačiau ji gali būti rimtesnių ligų požymis. Laiku nustačius ir gydant priežastį, galima išvengti komplikacijų ir palaikyti puikią savijautą.
