Pontiako karštinė – tai lengva bakterinės infekcijos forma, kurią sukelia į žmogaus kvėpavimo takus patekusios Legionella bakterijos. Ši liga dažniausiai pasireiškia kaip į gripą panašūs simptomai, tačiau, priešingai nei sunkesnė legionozių forma (legionierių liga), Pontiako karštinė nesukelia plaučių uždegimo ir paprastai praeina be rimtų pasekmių.
Pontiako karštinės simptomai
Žmonės, užsikrėtę šia liga, dažniausiai jaučia:
- Karščiavimą
- Raumenų ir kūno skausmus
- Galvos skausmą
- Šaltkrėtį
- Nuovargį arba bendrą silpnumą
Rečiau gali pasireikšti:
- Galvos svaigimas arba sukimosi pojūtis
- Padidėjęs jautrumas šviesai
- Kaklo sukaustymas
- Sumaištis, orientacijos sutrikimai
- Virškinimo trakto sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas
Kaip užsikrečiama Pontiako karštine?
Pagrindinis infekcijos šaltinis – Legionella bakterijos, kurios natūraliai gyvena ežeruose, upėse, dirvožemyje. Tačiau didesnį pavojų kelia jų dauginimasis dirbtinėse aplinkose – pavyzdžiui, vandens tiekimo ir oro kondicionavimo sistemose. Legionella gali lengvai patekti į vandenį ar drėgną orą dideliuose pastatuose. Įkvėpus su bakterija užkrėsto vandens lašelių, gali išsivystyti Pontiako karštinė.
Potencialūs vandens šaltiniai
- Dušo galvutės, maišytuvai
- Didelių pastatų oro kondicionavimo sistemos (namų ar automobilio kondicionieriai nesukelia šios ligos)
- Automobilio langų plovimo skystis, ypač jei jis yra pakeistas vandeniu
- Kubilai, sūkurinės vonios
- Vandens rezervuarai, šildytuvai, dideli vamzdynai
- Fontanai ar dekoratyviniai vandens įrenginiai
Labai retai infekcija gali patekti į organizmą, jeigu netyčia nuryjamas bakterijų turintis vanduo.
Užkrečiamumas
Pontiako karštine užsikrėsti nuo kito žmogaus negalima – ši infekcija nėra perduodama žmogui nuo žmogaus.
Rizikos veiksniai
Nors daugeliui žmonių net ir susidūrus su Legionella bakterijomis liga neišsivysto, kai kurie asmenys yra jautresni. Didesnė infekcijos tikimybė pastebima:
- Rūkantiems arba anksčiau rūkiusiems
- Vyresniems nei 50 metų
- Žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs
- Turintiems lėtinių susirgimų (plaučių ligas, cukrinį diabetą, vėžį, inkstų ar kepenų nepakankamumą)
Diagnozavimas ir tyrimai
Kai pasireiškia Pontiako karštinės simptomai, gydytojai gali įtarti šią diagnozę, ypač jei apie tai liudija ligos protrūkiai ar žinomas kontaktas su galimu šaltiniu. Diagnozuojant gali būti atliekami tokie tyrimai:
- Laboratoriniai tyrimai: šlapimo ar skreplių mėginiuose ieškoma Legionella bakterijų
- Kultūros tyrimai: iš kvėpavimo takų išskirtame mėginyje ieškoma bakterijų
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka: atmetami kiti galimi kvėpavimo simptomų sukėlėjai, tokie kaip plaučių uždegimas
- PGR tyrimas: gali nustatyti labai mažą kiekį bakterijų genetinės medžiagos arba kitų patogenų kvėpavimo takų išskyrose
Dėl panašių simptomų kartais Pontiako karštinė diagnozuojama tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, per legioneliozės protrūkius.
Gydymas ir savipagalba
Kai kurie žmonės pasveiksta net be jokių medikamentų. Paprastai gydytojai neskiria specifinio gydymo – liga per savaitę ar dvi praeina savaime. Antibiotikai skiriami tik tuo atveju, jei išsivysto sunkesnė legioneliozės forma, pavyzdžiui, legionierių liga.
Daugumai sergančiųjų pakanka simptominio gydymo – skausmo malšintuvų, vaistų nuo karščiavimo ir gausaus skysčių vartojimo. Lovos režimas bei ramybė taip pat padeda greičiau jaustis geriau.
Prevencija: kaip apsisaugoti?
Pontiako karštinės galima išvengti tinkamai prižiūrint buities ir viešųjų pastatų vandens įrangą bei ventiliacijos sistemas. Kad sumažintumėte riziką namuose:
- Reguliariai valykite dušo galvutes, kranus, drėkintuvus ir sūkurines vonias
- Naudokite tam skirtus langų plovimo skysčius automobiliuose – vietoj vandens jų nepilkite
Pastatų administratoriai taip pat gali sumažinti užsikrėtimo riziką nuolat dezinfekuodami ir technologiškai prižiūrėdami dideles vandens ir oro transportavimo sistemas bei šildytuvus.
Pontiako karštinės eiga ir prognozė
Ši liga nėra pavojinga gyvybei – mirties atvejų dėl Pontiako karštinės nenustatyta. Paprastai simptomai išnyksta per maždaug savaitę, o komplikacijos itin retos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Susirūpinti verta tuomet, jei kilo įtarimas, kad galėjote kontaktuoti su infekcijos šaltiniu, ypač jei aplinkoje fiksuotas legioneliozės protrūkis, o jums pasireiškė būdingi simptomai. Gydytojas įvertins, ar reikia papildomų tyrimų ar specifinio gydymo.
Jei atsiranda stiprus dusulys, staigus krūtinės skausmas, didelis karščiavimas (virš 40 °C), sąmonės sutrikimai, odos ar lūpų pamėlynavimas – kuo skubiau kreipkitės į medikus. Tokie požymiai gali reikšti sunkesnės ligos formos pradžią ar kitą rimtą sveikatos problemą.
