Po giliųjų venų trombozės gali išsivystyti vadinamas potrombozinis sindromas – tai ilgametis venų pažeidimas, kuris dažniausiai pasireiškia rankoje ar kojoje, kurioje buvo susidaręs kraujo krešulys. Net ir sėkmingai pašalinus trombą, venose dažnai išlieka žala, dėl kurios jos nebepajėgia efektyviai grąžinti kraujo atgal į širdį. Dėl to kraujas užsilaiko kraujagyslėse, didėja spaudimas venų sienelėms, o tai sukelia įvairius nemalonius pojūčius bei matomus požymius.

Potrombozinio sindromo esmė

Šis sindromas dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie jau yra patyrę giliųjų venų trombozę – t. y. trombo atsiradimą rankų ar kojų giliosiose venose. Sutrikus kraujo tėkmei dėl pažeistų veninių vožtuvų ar susiaurėjusių kraujagyslių, kraujas ima kauptis galūnėje, ilgainiui sukeldamas tiek funkcinius, tiek kosmetinius sutrikimus. Potrombozinis sindromas gali būti tiek vos pastebimas, tiek labai varginantis ir riboti įprastą kasdienę veiklą.

Kaip dažnai susiduriama su šia būkle?

Manoma, kad potrombozinis sindromas išsivysto maždaug penktadaliui–pusės pacientų per dvejus metus po giliųjų venų trombozės diagnozės. Rizika didėja, jei žmogus patiria pakartotinę trombozę toje pačioje galūnėje ar jeigu susidaręs trombas buvo didelis ir apėmė plačią venos dalį.

Potrombozinio sindromo simptomai

Dažniausiai simptomai jaučiami toje rankoje ar kojoje, kur buvo trombozė:

Susiję įrašai

skausmas ir spazmai (ypač ilgiau vaikštant ar stovint);
nuovargis, sunkumo jausmas;
niežėjimas ar dilgčiojimas;
neįprasti jutimai (pvz., „adatos dūrimo“ pojūtis);
simptomai gali silpnėti ilsintis, bet sustiprėti dienos pabaigoje ar po fizinio krūvio.

Potrombozinio sindromo požymiai

patinimas (edema);
pakitusi odos spalva (paraudimas ar pablyškėjimas);
oda tampa stangresnė, storesnė;
naujai atsiradusios išsiplėtusios venos ar „voratinklinės“ venelės;
retais atvejais – žaizdelės (veninės opos).

Kas lemia potrombozinio sindromo atsiradimą?

Pagrindinė priežastis yra giliosios venos pažeidimas užsikimšus ar užsikimšusios venos vožtuvų suirimas bei kraujagyslės susiaurėjimas dėl trombozės. Šios pasekmės trukdo kraujui laisvai tekėti atgal į širdį, todėl galūnėje kaupiasi kraujas, kuris sukelia spaudimą venų sienelėms ir išprovokuoja minėtus simptomus bei požymius.

Veiksniai, didinantys potrombozinio sindromo riziką

pasikartojusi giliųjų venų trombozė toje pačioje galūnėje;
didelio ilgio ar apimties trombas;
trombozė stambiose ar viršutinių galūnių venose;
neišnykęs trombas po gydymo;
lėtinė veninė kraujotakos nepakankamumo liga;
didelis kūno masės indeksas (nutukimas).

Kaip nustatomas potrombozinis sindromas?

Diagnozei svarbiausias fizinis ištyrimas. Gydytojas aptars jūsų ligos istoriją, pasidomės dabartiniais negalavimais ir įvertins, kaip jie veikia gyvenseną. Tikrinama, ar yra matomų pakitimų, pavyzdžiui, patinimas ar odos spalvos pokyčiai.

Vertinant situacijos sunkumą dažnai naudojama Vilaltos skalė. Įvertinami penki simptomai ir šeši požymiai, kiekvienam priskiriant balus nuo 0 (nėra) iki 3 (stiprus). Suma sudaro bendrą rezultatą: rezultatas iki 4 balų – sindromo nėra, 5 ir daugiau – sindromas nustatomas. 5–9 balai – lengva forma, 10–14 – vidutinė, o 15 ir daugiau, ar atsiradus opoms – sunki forma.

Kokie tyrimai yra taikomi?

Nors nėra vieno specifinio testo šiai būklei diagnozuoti, prireikus, gydytojas gali paskirti venų echoskopiją, kad įvertintų kraujotaką pažeistose vietose.

Potrombozinio sindromo gydymas

Gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo ir individualių poreikių. Dažniausiai taikomos šios priemonės:

Kompresinė terapija

Ypatingai svarbu dėvėti gydytojo parinktas kompresines kojines ar rankoves. Tinkamai spaudžiant, jos padeda kraujui lengviau grįžti į širdį, sumažina patinimą ir kitus simptomus. Kartais gali būti rekomenduojami specialūs medicininiai prietaisai ar pompos, stiprinančios veninį grįžtamąjį kraujotaką tiek namų sąlygomis, tiek ligoninėje.

Gyvenimo būdo pokyčiai

kėlti kojas virš širdies lygio ilsintis ar gulint;
siekti sveiko kūno svorio;
naudoti drėkinamuosius kremus, kad oda neišsausėtų bei nesutrūkinėtų.

Fizinis aktyvumas

Pratimus, stiprinančius raumenis (ypač blauzdų), rekomenduojama derinti su kasdieniu gyvenimo ritmu, nes aktyvūs raumenys tarsi papildoma pompa, padedanti kraujui efektyviau pasiekti širdį. Judėjimas palaiko venų tonusą ir lengvina simptomus. Prieš pradedant naują treniruočių planą, pasitarkite su gydytoju, kad būtų pasirinktos tinkamiausios veiklos.

Chirurginės ar endovaskulinės procedūros

Tam tikrais atvejais, kai kitos priemonės neveiksmingos, gali būti pasiūlyta chirurgija ar minimaliai invazyvios procedūros kraujotakai pagerinti, pavyzdžiui, stentavimas.

Veninių opų priežiūra

Sunkios potrombozinio sindromo formos gali komplikuotis žaizdomis. Prireikus gali būti taikomi:

tvarsčiai ar specialūs perrišimai;
kompresinės priemonės;
žaizdų valymas, antiseptiniai ar gydomieji tepalai;
gydymas antibiotikais, jei prisideda infekcija;
skausmui malšinti – analgetikai;
konsultacijos pas kitus gydytojus, jei yra lėtinės gretutinės ligos (pvz., cukrinis diabetas).

Kas gali padėti sumažinti riziką?

Visiškai išvengti potrombozinio sindromo neįmanoma, nes ne visada galima užkirsti kelią ir pačiai trombozei. Tačiau riziką galima ženkliai sumažinti aktyviai bendradarbiaujant su gydytoju:

laiku diagnozuojant ir gydant giliųjų venų trombozę,
šalinant rizikos veiksnius (atsisakant žalingų įpročių, didinant fizinį aktyvumą, kontroliuojant svorį),
vartojant gydytojo paskirtus vaistus po trombozės tiek, kiek rekomenduojama.

Gyvenimas su potromboziniu sindromu

Paprastai ši būklė yra ilgalaikė ir visiškai neišgydoma, tačiau laikantis gydytojo rekomendacijų dažnai galima ženkliai palengvinti simptomus ar netgi leisti sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Stenkitės laikytis šių kasdienių taisyklių:

vartokite visus paskirtus vaistus tiksliai pagal nurodymus;
dažniau ilsėkitės pakėlę kojas;
venkite ilgalaikio nejudrumo, stenkitės reguliariai pajudėti, pasivaikščioti, pramankštinti galūnes;
rūpinkitės odos būkle – drėkinkite ją, kad nesutrūkinėtų;

Taip pat svarbu pasirūpinti psichologine savijauta, nes ilgalaikiai sveikatos sutrikimai gali sukelti nerimą ar liūdesį. Jei jaučiate emocinius sunkumus – neatmeskite profesionalios pagalbos galimybės.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nepamirškite lankytis paskirtuose vizituose, kad gydytojas galėtų stebėti jūsų būklę ir prireikus laiku pakoreguoti gydymą. Pastebėję naujų ar paūmėjusių simptomų, nedelskite ir kreipkitės į specialistą.