Subglotinė stenozė – tai reti, tačiau itin reikšmingi sveikatos sutrikimai, kai kvėpavimo takai tiesiai po balso stygomis susiaurėja. Ši būsena gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą, švokštimą ar net dusulį. Paprastai už terminu “subglotinė” slepiasi trachėjos dalis iškart po balso stygomis, o “stenozė” apibrėžia dėl įvairių priežasčių susiaurėjusį šio kvėpavimo tako plotį.
Kas yra subglotinė stenozė
Susiaurėjimas po balso stygomis lemia, kad oras pro trachėją keliauja sunkiau, atsiranda tipinis švilpiantis garsas kvėpuojant ar net nuolatinio oro stygiaus pojūtis. Subglotinė stenozė gali ar pasireikšti nuo gimimo (įgimta) arba vystytis vėliau (įgyta). Nors ji gali užklupti bet kokio amžiaus žmones, kartais liga nustatoma naujagimiams, o kitais atvejais – be akivaizdžių priežasčių suaugusioms moterims tarp 30 ir 60 metų.
Negydoma stipri subglotinė stenozė gali kelti rimtą pavojų gyvybei, tačiau šiuolaikiniai gydymo būdai dažniausiai leidžia veiksmingai atstatyti kvėpavimą.
Kiek dažnai pasitaiko subglotinė stenozė
Tai išties retas sutrikimas – ja serga maždaug 1 žmogus iš 400 000.
Subglotinės stenozės simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo to, kaip stipriai susiaurėję kvėpavimo takai – kuo didesnė stenoze, tuo ryškesni sunkumai. Galima įsivaizduoti, kad kvėpavimas primena gėrimą per suspaustą šiaudelį: vos suspaudus, tekėjimas sulėtėja, o stipriau – gali net visai sustoti.
Simptomai kūdikiams ir mažiems vaikams
- Sustingęs, aukšto tono garsas, vadinamas stridoru, girdimas įkvepiant arba iškvepiant.
- Sunkumas kvėpuojant – dusulio epizodai.
- Periodiškai pasikartojantis krupas.
Simptomai suaugusiems ir vyresniems vaikams
- Ilgai trunkantis kosulys, kartais su didesniu gleivių kiekiu nei įprastai.
- Užsitęsęs dusulys, kuris nepraeina naudojant inhaliatorius ir kitas priemones.
- Garsus švilpiantis kvėpavimas.
Priežastys
Subglotinės stenozės ištakos gali būti skirtingos. Tam tikrais atvejais kūdikiai gimsta su siauresne nei įprasta kvėpavimo taku dalimi. Dažnai ši būklė išryškėja po gydymo, kurio metu žmogui reikalingas dirbtinis kvėpavimas per vamzdelį – ypač, jei intubacija truko ilgiau nei dvi savaites. Prie kitų priežasčių priskiriama kvėpavimo takų trauma ar retesni imuninės sistemos sutrikimai, sukeliantys randų formavimąsi trachėjoje.
Visgi ne visada įmanoma nustatyti, dėl ko išsivystė subglotinė stenozė – kai kuriems žmonėms ji pasireiškia be aiškios priežasties.
Diagnostika ir tyrimai
Įtarus subglotinę stenozę, gydytojas pirmiausia atlieka išsamų apžiūrą, domisi paciento ligos istorija bei dabartiniais pojūčiais. Dažnai siūloma konsultacija ausų, nosies ir gerklės specialistui, kuris įvertina simptomų rimtumą ir paskiria tikslesnius tyrimus.
- Lankstus laringoskopas – į kvėpavimo takus įkišamas lankstus vamzdelis su maža kamera, leidžiantis apžiūrėti balso stygas ir trachėją.
- Plaučių funkcijos testas – matuojamas oro kiekis, kurį žmogus gali įkvėpti ar iškvėpti; sumažėjęs oro srautas yra vienas iš stenozės požymių.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – kvėpavimo tako sandaros vertinimas kruopštesniu metodu.
Subglotinės stenozės gydymas
Kadangi tokia būklė reta, nėra vieno universalaus gydymo būdo. Sprendimas visada individualizuojamas, priklauso nuo stenozės sunkumo bei paciento savijautos.
Būklės stebėjimas
Kai susiaurėjimas nestiprus, gydytojas gali siūlyti reguliarius vizitus ir stebėti, ar kvėpavimo takai nepradeda labiau siaurėti. Tada nuolat atliekami papildomi tyrimai.
Steroido injekcijos
Kai kuriems pacientams pirmo pasirinkimo terapija gali būti steroidų leidimas tiesiai per kaklą į kvėpavimo taką. Ši procedūra atliekama su vietine nejautra, taigi skausmo ir diskomforto išvengiama. Dažnai reikalingos kelios injekcijos kas 4–6 savaites.
Chirurginis gydymas
- Endoskopinė dilatacija: naudojant endoskopą, į susiaurėjusią trachėjos vietą įvedamas nedidelis balionėlis ir išplečiamas susiaurėjimas. Tai laikina priemonė – laikui bėgant procedūrą kartoti tenka pakartotinai.
- Krikotrachejinė rezekcija: pašalinama susiaurėjusi trachėjos dalis tiesiai po balso stygomis ir vėl sujungiama sveika trachėjos bei balso stygų dalis.
- Endoskopinė laringotracheoplastika (gerklų–trachėjos rekonstrukcija): šio metodo metu kvėpavimo takai išplečiami panaudojant kremzlės lopinėlius, kad sumažėtų susiaurėjimas.
Prognozė ir gyvenimas su subglotine stenoze
Įprastai sparčiai paskirtas ir pritaikytas gydymas leidžia pasiekti gerų rezultatų. Vis dėlto, reikia žinoti, kad liga gali atsinaujinti – tiek vaikams, tiek suaugusiems gali prireikti papildomų procedūrų vėliau.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
Jei Jums ar Jūsų vaikui buvo diagnozuota ir gydyta subglotinė stenozė, itin svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius besikeičiančius kvėpavimo simptomus, pvz., vėl atsiradusį stridorą ar dusulį. Tokiu atveju būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus – kartais reikia pakartotinio gydymo, kad ligos požymiai nepablogėtų.
Klausimai gydytojui
- Kokio sunkumo yra mano ar mano vaiko būklė?
- Ar gydymą būtų tikslinga pradėti kuo greičiau?
- Kokį gydymo planą rekomenduojate esant tokiai situacijai?
