Prasta kraujotaka – tai būklė, kai kraujo, deguonies ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų tiekimas kūno audiniams tampa apsunkintas. Įprastai mūsų kraujotakos sistema – širdis, arterijos, venos ir kapiliarai – rūpinasi, kad kiekviena ląstelė gautų reikiamų medžiagų ir pašalintų atliekas. Tačiau įvairūs trikdžiai ar pažeidimai gali paveikti šios sistemos darbą ir lemti kraujotakos sutrikimus. Tai dažniausiai paliečia atokiausias kūno dalis – rankas ir kojas, ypač pirštus bei kojų pirštus.
Kas dažniausiai susiduria su kraujotakos sutrikimais?
Kraujotakos problemos dažniau pasireiškia žmonėms, kurie yra vyresni nei 40 metų, turi antsvorio, serga diabetu ar gyvena mažai fiziškai aktyvų gyvenimą. Dažniausiai šias problemas lemia lėtinės ligos ar netinkami gyvenimo įpročiai.
Kaip prasta kraujotaka veikia organizmą?
Prasta kraujotaka gali pasireikšti įvairiais simptomais: dažnai jaučiamas skausmas, nutirpimas ar dilgčiojimas tose kūno vietose, kur aprūpinimas krauju blogesnis. Taip pat gali varginti šalčio pojūtis, ypač rankose ir kojose. Sutrinka audinių aprūpinimas deguonimi, tad ląstelės negali veikti taip efektyviai, kaip turėtų.
Kraujotakos sutrikimų simptomai
- Skausmas ar silpnumas kojų raumenyse einant ar judant.
- Dilgčiojimas, tarsi „adatos“ odoje.
- Odos blyškumas ar melsvas atspalvis.
- Šalti pirštai ar pirštai.
- Nutirpimas galūnėse.
- Skausmas krūtinės srityje.
- Galūnių tinimas.
- Išsiplėtusios, ryškios venos.
Kokios gali būti kraujotakos sutrikimų priežastys?
- Rūkymas – tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos žalojančiai veikia kraujagysles, didina aterosklerozės riziką.
- Padidėjęs kraujospūdis – didelė spaudimo jėga alina kraujagyslių sieneles, tad kraujui tampa sunkiau tekėti.
- Aterosklerozė – riebalinių apnašų kaupimasis arterijose trukdo laisvai tekėti kraujui.
- Diabetas – dėl didelio cukraus kiekio kraujyje nukenčia kraujagyslių sienelės.
- Giliųjų venų trombozė – kojų kraujagyslėse susiformavę krešuliai mažina kraujo pratekėjimą.
- Plaučių embolija – atsiskyręs kraujo krešulys užkemša kraujagyslę plaučiuose.
- Periferinių arterijų liga – apnašos galūnių arterijose riboja kraujo pritekėjimą į kojas ir pėdas.
- Venų varikozė – susilpnėjusios venų sienelės leidžia kraujui grįžti atgal, vargina išsiplėtusios venos.
- Reino liga – kai kurių žmonių pirštų ir kojų pirštų kraujagyslės smarkiai susiaurėja reaguojant į stresą ar šaltį.
- Nutukimas – didesnė rizika sirgti ligomis, kurios lėtina kraujotaką (diabetu, padidėjusiu spaudimu, padidėjusiu cholesteroliu).
Kaip diagnozuojami kraujotakos sutrikimai?
Norint nustatyti prastos kraujotakos priežastį, dažnai atliekama išsami apžiūra, renkami duomenys apie paciento ligas ir gyvenimo būdą. Paprastai taikomi ir papildomi tyrimai:
- Ultragarsinis Doplerio tyrimas.
- Segmentinis Doplerio spaudimo matavimas.
- Kulkšnies-brachialinis indeksas (ABI).
- Angiografija.
- Kompiuterinė tomografija.
- Kraujotakos funkcijos mėginiai.
- Kraujo tyrimai.
Gydymo būdai
Gydytojo paskirtas gydymas priklauso nuo būklės rimtumo ir apima tiek vaistus, tiek procedūras. Galimi gydymo variantai:
- Užsikimšusių kraujagyslių atvėrimas ar apeigos operacijos.
- Kraujo krešulių šalinimas specialiais kateteriais.
- Vena cava filtro įstatymas, kad kraujo krešuliai nepatektų į plaučius.
- Išsiplėtusių venų gydymas ar šalinimas.
Kokie vaistai gali būti skiriami?
- Statinai cholesterolio reguliavimui ir apnašų susidarymo prevencijai.
- Vaistai nuo kraujo krešėjimo, pavyzdžiui, aspirinas ar kiti antitrombocitiniai preparatai.
- Kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai) siekiant apsisaugoti nuo naujų krešulių.
- Tirpstantys krešulius vaistai (trombolitikai), kai būtina pašalinti pavojingą krešulį.
- Preparatai kraujospūdžiui mažinti.
Kasdienė priežiūra ir savijautos gerinimas
Kiekvienas gali pagerinti savo kraujotakos būklę atlikdamas tam tikrus gyvenimo būdo pokyčius:
- Reguliari mankšta pagal galimybes.
- Subalansuota, maistinga mityba.
- Rūkymo atsisakymas.
- Antsvorio mažinimas.
- Streso valdymas.
- Kompresinių pirštinių arba kojinių dėvėjimas, jei pataria gydytojas.
Prevencijos patarimai
Yra keletas pagrindinių principų, padedančių išvengti ar sumažinti prastos kraujotakos riziką:
- Stenkitės kuo daugiau judėti.
- Laikykitės sveiko kūno svorio.
- Venkite rūkymo – jei rūkote, atsisakykite šio įpročio.
- Rinkitės maistingą maistą.
- Kontroliuokite padidėjusį kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir cholesterolio lygį.
Ką reikėtų žinoti apie ligos eigą?
Palikta savieigai prasta kraujotaka retai pagerėja savaime – dažniausiai būklė ima blogėti. Tačiau situaciją įmanoma valdyti taikant tinkamą gydymą, gyvenimo būdo keitimą ar prireikus – chirurginį gydymą.
Svarbūs patarimai kasdienai gyvenant su kraujotakos problemomis
- Laikykitės gydytojų rekomendacijų ir nuolat lankykitės savo gydymo įstaigoje.
- Vartokite paskirtus vaistus pagal gydytojo nurodymus.
- Rinkitės širdžiai palankų gyvenimo būdą.
- Atkreipkite dėmesį į sunkius simptomus, tokius kaip stiprus skausmas, nutirpimas ar neįprastas dusulys.
Kada kreiptis į gydytoją?
Naujai atsiradę simptomai, įtariama giliųjų venų trombozė ar nepakankamas vaistų veiksmingumas – tai signalai, kad būtina konsultacija su specialistu.
Kada būtina neatidėliotina pagalba?
- Jei visiškai prarandate jutimą ar judėjimą pėdoje.
- Jei be priežasties kojoje atsiranda stiprus dilgčiojimas ar skausmas.
- Atsiradus krūtinės skausmui.
- Jei yra įtariama plaučių embolija (toks simptomas kaip stiprus dusulys ar skausmas krūtinėje).
Klausimai, kuriuos galite užduoti savo gydytojui
- Kokios fizinės veiklos man tiktų labiausiai?
- Ar man reikia gydymo, ar pakaktų tik gyvenimo būdo pokyčių?
- Ar man būtų naudinga kasdien vartoti mažą aspirino dozę?
