Preeklampsija – tai rimta sveikatos būklė nėštumo metu, kurios metu moteriai pakyla kraujospūdis ir šlapime atsiranda baltymų. Ši būsena dažniausiai išsivysto po 20 nėštumo savaitės ir reikalauja atidaus gydytojų stebėjimo, nes kelia pavojų tiek mamai, tiek vaisiui.
Kaip dažnai pasitaiko preeklampsija?
Nėštumo metu tik su šiuo periodu susijusi preeklampsija paveikia apie 5–8 % visų nėštumų. Ji yra viena pagrindinių priešlaikinio gimdymo priežasčių, ypač jei diagnozuojama iki 37-os nėštumo savaitės.
Kodėl preeklampsija pavojinga?
Preeklampsija gali sutrikdyti įvairių organų veiklą – paveikti inkstus, kepenis, pažeisti kraujagysles ir net sukelti smegenų pažeidimus. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į šią būklę, nes be gydymo preeklampsija gresia rimtomis komplikacijomis abiem – tiek motinai, tiek būsimam kūdikiui. Svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą ir nuolat stebėti nėštumą.
Preeklampsijos simptomai
Daugelis moterų nejaučia jokių aiškių požymių tol, kol gydytojas patikros metu neaptinka padidėjusio kraujospūdžio ar baltymų šlapime. Tačiau kai kurioms išryškėja šie ankstyvieji simptomai:
- Staigus svorio priaugimas ir vandens kaupimasis organizme (patinimai rankose, kojose ar veide)
- Galvos skausmas
- Regėjimo pokyčiai – neryškus matymas, jautrumas šviesai, mirguliuojančios dėmės akyse
- Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku pilvo viršuje
- Dusulys
Sunki preeklampsija gali pasireikšti labai aukštu kraujospūdžiu (160/110 mmHg ar daugiau), kepenų ar inkstų veiklos sutrikimais, sumažėjusiu trombocitų kiekiu kraujyje, plaučių edema ar šlapimo kiekio sumažėjimu. Tokiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir neatidėliotino gydymo.
Preeklampsijos priežastys ir rizikos veiksniai
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl kai kurioms nėščiosioms išsivysto preeklampsija, tačiau mokslininkai spėja, kad šią būklę gali lemti sutrikusi placentos kraujotaka.
Nors stresas gali pabloginti kraujospūdį, tiesioginės įtakos preeklampsijos atsiradimui jis neturi. Visgi svarbu vengti perteklinio streso nėštumo metu.
Kas rizikuoja labiau?
- Ankstesnė preeklampsijos patirtis nėštumo metu
- Lėtinės ligos: padidėjęs kraujospūdis, inkstų ligos ar diabetas
- Nėštumas su dvyniais, tryniais ar daugiau
- Autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė
Vidutinio lygio pavojų kelia pirmas nėštumas, antsvoris, vyresnis nei 35 metų amžius, paveldimumo veiksniai ar ankstesnių nėštumų komplikacijos, pavyzdžiui, mažas kūdikio svoris gimimo metu.
Kada dažniausiai pasireiškia preeklampsija?
Ši būklė dažniausiai diagnozuojama trečiąjį nėštumo trimestrą, kai nėštumas peržengia 27 savaites. Jei požymiai atsiranda prieš 34 savaitę, ji vadinama ankstyva preeklampsija. Ši liga gali išsivystyti net po gimdymo – tuomet ji pasireiškia nuo kelių dienų iki savaitės po kūdikio gimimo.
Galimos komplikacijos
Negydoma preeklampsija kelia realų pavojų tiek moters, tiek kūdikio gyvybei. Ji gali baigtis sunkiu kepenų, inkstų pažeidimu, sąmonės praradimu ar traukuliais (eklampsija), o kartais – net insultu ar koma.
- Traukuliai (eklampsija)
- Galvos ar smegenų pažeidimai
- Kraujo krešėjimo sutrikimai (tromocitopenija)
- HELLP sindromas – kepenų, kraujo ląstelių ir kraujo krešėjimo pažeidimas
Kūdikis, jei nėštumas baigiasi per anksti, patiria didesnę priešlaikinio gimimo, mažo svorio ar placentos atšokos riziką. Moterys, patyrusios preeklampsiją, ateityje dažniau susiduria su inkstų, širdies ligomis, insultu ar pakartotine preeklampsija kitų nėštumų metu.
Kaip nustatoma preeklampsija?
Preeklampsiją gydytojai dažniausiai diagnozuoja įprastų nėščiųjų patikrų metu, kai matuojamas kraujospūdis ir tiriamas šlapimas. Jei kyla įtarimų, atliekami papildomi kraujo tyrimai, siekiant įvertinti inkstų bei kepenų veiklą, 24 valandų šlapimo analizė dėl baltymų, ultragarsiniai tyrimai ir vaisiaus stebėjimas.
Lengva preeklampsija reiškia, kad yra aukštas kraujospūdis ir baltymų šlapime. Sunkesnė atmaina pasireiškia organų pažeidimo požymiais, sumažėjusiu trombocitų kiekiu, galvos skausmais, plaučių skysčiu ar regėjimo problemomis.
Preeklampsijos gydymas
Gydymo planas priklauso nuo būklės sunkumo ir nėštumo trukmės. Jei terminas artėja prie 37 savaitės, dažniausiai rekomenduojama gimdyti anksčiau, kad apsaugotumėte save ir kūdikį. Iki gimdymo gydytojai gali skirti vaistus, skatinti vaisiaus plaučių brendimą ir mažinti motinos kraujospūdį.
Jei preeklampsija pasireiškia anksčiau, būtinas nuolatinis stebėjimas – dažnesnės apžiūros, laboratoriniai tyrimai, kraujospūdžio matavimas namuose. Jei liga progresuoja ar tampa pavojinga, būtinas skubus gimdymas. Sunkios formos atveju dažnai reikalingas gydymas ligoninėje.
Prasidėjus gimdymui, gali būti skiriamas magnio sulfatas, siekiant apsaugoti nuo eklampsijos – traukulių priepuolių.
Ar yra vaistų, galinčių išgydyti preeklampsiją?
Vienintelis tikras būdas pašalinti preeklampsiją – pagimdyti kūdikį. Po gimdymo motinai kelias savaites dar gali būti stebimas padidėjęs kraujospūdis, todėl būtina medikų kontrolė ir, prireikus, gydymas vaistais.
Kaip galima mažinti riziką?
Nors ne visada galima išvengti preeklampsijos, tam tikri veiksmai padeda sumažinti riziką:
- Nėštumui planuojant ar anksti nėštumo metu sumažinti kūno svorį, jei turite antsvorio
- Kontroliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, jei šios būklės buvo iki nėštumo
- Reguliariai mankštintis ir pakankamai išsimiegoti
- Valgyti sveiką, mažai druskos ir be kofeino maistą
Nors prevencijos garantijos nėra, esant rizikos veiksniams gydytojas gali paskirti mažą aspirino dozę nuo maždaug 12-os nėštumo savaitės, kad sumažintų preeklampsijos tikimybę.
Perspektyvos ir gyvenimas su preeklampsija
Nors ši būklė dažnai sukelia nerimą, natūralus gimdymas galimas daugeliu atvejų net ir diagnozavus preeklampsiją. Kūdikis gali išgyventi net ir gimęs anksčiau, tačiau tuomet reikalinga atidesnė medicininė priežiūra dėl didesnės komplikacijų rizikos (mažas svoris, kvėpavimo bėdų).
Dažniausiai preeklampsijos simptomai praeina per kelias savaites po gimdymo. Visgi kai kurioms moterims kraujospūdis lieka padidėjęs, todėl gydytojai padeda planuoti reikiamą gydymą ir tolimesnę priežiūrą.
Kada būtina kreiptis į gydytojus?
Esant preeklampsijai, labai svarbu laikytis visų gydytojų rekomendacijų, reguliariai lankytis paskirtuose vizituose ir atlikti tyrimus. Nedelsiant vykti į ligoninę reikėtų, jei nėštumo metu pasireiškia:
- Traukuliai ar stiprus raumenų trūkčiojimas
- Stiprus dusulys
- Aštrus skausmas pilvo dešinėje pusėje
- Regėjimo sutrikimai ar nuolatinis tamsių dėmių matymas
- Nenurimstantis, stiprus galvos skausmas
Ką verta aptarti su gydytojais?
Diagnozavus preeklampsiją, svarbu išsiaiškinti, ar reikės vartoti vaistus, riboti fizinį krūvį, koreguoti mitybą bei kaip dažnai bus stebima Jūsų būklė. Taip pat būtinai pasiteiraukite, ar gali prireikti anksčiau gimdyti ir kaip geriausia valdyti preeklampsijos keliamą riziką.
Dažniausi preeklampsijos požymiai
- Aukštas kraujospūdis
- Baltymas šlapime
- Vandens kaupimasis organizme ar patinimai
Kuo skiriasi preeklampsija ir eklampsija?
Eklampsija – tai sunki preeklampsijos forma, pasireiškianti traukuliais. Nors dažnai būna preeklampsijos komplikacija, kartais gali ištikti ir be akivaizdžių išankstinių simptomų.
Kas yra pogimdyminė preeklampsija?
Ši būklė diagnozuojama po gimdymo – dažniausiai per pirmąsias dvi dienas, tačiau gali išsivystyti ir per keletą savaičių po kūdikio gimimo.
