Moters gyvenime menopauzė žymi laikotarpį, kai visiškai nutrūksta mėnesinės. Paprastai tai įvyksta apie penkiasdešimtus metus, kai menstruacijos nevyksta ištisus 12 mėnesių iš eilės. Tačiau kai kurioms moterims, šis laikotarpis prasideda daug anksčiau nei tikėtasi. Tokiu atveju kalbama apie ankstyvą arba priešlaikinę menopauzę.
Ankstyvos ir priešlaikinės menopauzės samprata
Ankstyva menopauzė įvyksta tada, kai menstruacijos baigiasi dar nesulaukus 45 metų. Jei šis procesas prasideda dar anksčiau – iki 40 metų – tai vadinama priešlaikine menopauze. Abi būsenos yra pakankamai retos ir dažnai sukelia daug klausimų bei nerimo moterims, susiduriančioms su tokiais pokyčiais.
Skirtumai tarp priešlaikinės menopauzės ir kiaušidžių nepakankamumo
Nors priešlaikinę menopauzę neretai painioja su kiaušidžių nepakankamumu, šios būsenos nėra tapačios. Kiaušidžių nepakankamumas – tai situacija, kai menstruacijos nutrūksta anksti, bet kartais gali ir sugrįžti, todėl išlieka ovuliacijos ir pastojimo galimybė. Priešlaikinės ar ankstyvos menopauzės atveju menstruacijos ir ovuliacija visiškai išnyksta, todėl pastoti tampa neįmanoma.
Kaip anksti gali prasidėti menopauzė?
Retais atvejais menopauzė gali ištikti dar sulaukus 30 metų, tačiau dažniausiai apie priešlaikinę menopauzę kalbama, kai ji prasideda iki 40-ies. Jei menopauzės simptomai prasideda apie 35 metus, tai laikoma priešlaikine menopauze. Iš visų moterų, ankstyva menopauzė pasitaiko apie 5%, o priešlaikinė – tik maždaug 1%. Jauname amžiuje, iki 30 metų, menopauzė pasitaiko išskirtinai retai (apie 0,1%).
Ankstyvos menopauzės priežastys ir rizikos veiksniai
Yra daug priežasčių, galinčių lemti ankstyvą ar priešlaikinę menopauzę. Kartais jos aiškios, pavyzdžiui, kai pašalinamos kiaušidės ar gimda, būna taikomas gydymas chemoterapija ar radioterapija. Kiti atvejai susiję su paveldimumu, kai šeimos moterims menopauzė prasidėdavo anksčiau.
- Onkologinis gydymas, pvz., chemoterapija ar spindulinė terapija.
- Kiaušidžių ar gimdos pašalinimo operacija.
- Paveldimumas – kai menopauzė anksti prasidėjo mamai ar močiutei.
- Pirma menstruacija jaunesniame nei 11 metų amžiuje.
- Chromosomų sutrikimai, tokie kaip Turnerio ar Fragile X sindromas.
- Autoimuninės ligos – reumatoidinis artritas, Krono liga ar skydliaukės sutrikimai.
- Rūkymas.
- Lėtinio nuovargio sindromas (ME/CFS).
- HIV infekcija arba kitos infekcinės ligos, tokios kaip kiaulytė.
Beveik pusei moterų, kurioms nustatoma ankstyva ar priešlaikinė menopauzė, tiksli priežastis taip ir lieka neaiški.
Ankstyvos menopauzės požymiai
Pirmieji ankstyvos ar priešlaikinės menopauzės ženklai dažnai primena įprastą menopauzę, tačiau pasireiškia jaunesniame amžiuje. Dažni požymiai:
- Nereguliarūs, retesni arba dažnesni menstruacijų ciklai, kraujavimas tarp ciklų.
- Karščio bangos ir staigus kūno šilumos pojūtis.
- Nakčiai gausiau prakaituojama.
- Sausumas makštyje, skausmingi lytiniai santykiai.
- Dažnesnis šlapimo pūslės dirglumas, polinkis į šlapimo takų infekcijas.
- Miego sutrikimai, nemiga.
- Nuotaikų svyravimai, dirglumas, depresijos ar nerimo jausmas.
- Odos, akių, burnos džiūvimas.
- Krūtų jautrumas, galvos skausmai.
- Kūno sąnarių ar raumenų skausmas.
- Pokyčiai lytiniame gyvenime – sumažėjęs arba padidėjęs lytinis potraukis.
- Susilpnėjusi atmintis ar sumenkėjusi gebėjimas susikaupti.
- Svorio pokyčiai – didėjimas arba mažėjimas.
- Plaukų slinkimas.
Diagnostika ir tyrimai
Jei pastebite, kad mėnesinės tampa nereguliarios – ypač jei dar nesulaukėte 45 metų – vertėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Gydytojas gali surinkti išsamią menstruacijų ir šeimos anamnezę, atlikti apžiūrą ir paskirti hormonus atspindinčius kraujo tyrimus. Prireikus, bus paieškoma ir kitų, panašius simptomus sukeliančių ligų, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimų.
Tuomet, kai moteris nevartoja jokio gydymo, galinčio stabdyti mėnesines, ir jų neturi 12 mėnesių iš eilės, laikoma, kad ji yra menopauzės laikotarpyje.
Ankstyvos menopauzės gydymas
Gydymo pasirinkimai dažnai priklauso nuo ankstyvos menopauzės priežasties. Kadangi šis reiškinys padidina tam tikrų ligų riziką, dažnam rekomenduojama hormonų pakaitinė terapija (HPT), jeigu nėra kontraindikacijų, tokių kaip krūties vėžio istorija. HPT padeda atkurti dalį trūkstamų hormonų, sumažina menopauzei būdingų simptomų intensyvumą bei sumažina grėsmes kaulų, širdies ir kraujagyslių sistemai. Paprastai ši terapija tęsiama iki įprasto menopauzės amžiaus, t. y. iki 51 metų.
Prieš pradedant taikyti hormonų terapiją, būtina individualiai pasvarstyti apie visus privalumus ir galimas rizikas. Jei ankstyva ar priešlaikinė menopauzė lėmė nevaisingumą, verta pasikonsultuoti su vaisingumo specialistu, kuris galėtų padėti dėl tolimesnių sprendimų.
Ar įmanoma atkuri ankstyvos menopauzės laiką?
Natūraliai grąžinti menstruacijų ar ovuliacijos, deja, nėra galimybės. Tačiau gydytojai gali pasiūlyti priemonių, kurios palengvina simptomus. Kiaušidžių nepakankamumo atveju kartais yra nedidelė tikimybė, kad organizmo funkcija trumpam sugrįš, tačiau tai nėra dažna.
Kaip sumažinti ankstyvos menopauzės riziką?
Deja, dauguma ankstyvos menopauzės priežasčių yra nepriklausančios nuo paties žmogaus. Vienintelis gyvenimo būdo rizikos veiksnys – rūkymas, kuris ženkliai prisideda prie ankstyvesnių hormoninių pokyčių. Atsisakę rūkyti galite sumažinti riziką. Tačiau tokie veiksniai kaip chirurginės intervencijos ar ligų gydymas dažniausiai yra neišvengiami.
Ankstyvos menopauzės reikšmė sveikatai
Moterims, kurioms menopauzė prasideda anksčiau, simptomai dažnai būna ryškesni. Dėl ilgiau trunkančio estrogenų trūkumo organizme, jų sveikatai gresia papildoma rizika.
- Kaulų išretėjimas (osteoporozė).
- Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė.
- Polinkis depresijai.
- Didėja pavojus kai kurioms neurologinėms ligoms, pavyzdžiui, demencijai ar Parkinsono ligai.
Nėštumo galimybės po ankstyvos ar priešlaikinės menopauzės
Ankstyva ar priešlaikinė menopauzė žymiai sumažina pastojimo tikimybę, nes ovuliacija nebevyksta. Visgi, kol dar nepraėjo 12 mėnesių be menstruacijų ir ypač jei diagnozuotas kiaušidžių nepakankamumas, šiek tiek išlieka tikimybė, kad ovuliacija įvyks ir pastoti bus įmanoma. Jeigu motinystė svarbi, verta susisiekti su vaisingumo specialistais ir aptarti individualias galimybes.
Yra būdų pastoti ir po menopauzės pasitelkiant pagalbinio apvaisinimo procedūras, pavyzdžiui, IVF, naudojant donoro kiaušialąstę arba, jei jos buvo užšaldytos anksčiau, savąją. Taip pat galima rinktis surogatinę motinystę ar įvaikinimą. Kiekvienai moteriai kelias į motinystę gali būti labai individualus.
