Pseudobulbarinis paralyžius – tai būklė, kai dėl smegenų žievės nervinių takų (kortikobulbarinio trakto) pažeidimo sutrinka galvos ir veido raumenų valdymas. Dėl to pasireiškia įvairūs neurologiniai simptomai: sutrinka kalbėjimas, apsunksta rijimas, ima nenatūraliai ir greitai kisti nuotaikos. Ši būklė nėra savarankiška liga, o dažniausiai – kitų neurologinių ar kraujotakos sutrikimų padarinys, vadinama dar ir supranuklearine bulbarine paralyže.
Pseudobulbarinio paralyžiaus simptomai
Svarbiausi šios būklės požymiai – sunkumai kalbant, monotoniška ar „nosinė“ kalbos intonacija, rijimo sutrikimai ir nekontroliuojamos emocinės reakcijos, tokios kaip netikėtas juokas ar verksmas. Prie simptomų taip pat gali prisidėti:
- Padidėjęs ar nuolatinis seilėtekis
- Silpni ar paralyžiuoti liežuvio raumenys
- Sunkumai kramtant maistą
- Dalinis veido raumenų silpnumas
- Staigūs, nevalingi žandikaulio susitraukimai
- Išryškėję refleksai žandikaulyje
- Kai kuriems vaikams – pažintinių gebėjimų sutrikimas ar traukuliai
Priklausomai nuo pagrindinės ligos, pseudobulbarinio paralyžiaus eiga ir papildomi simptomai gali skirtis.
Pseudobulbarinio paralyžiaus priežastys
Ši būklė išsivysto tada, kai abiejuose smegenų pusrutuliuose pažeidžiamas kortikobulbarinis traktas, valdantis galvos bei veido raumenų judesius ir persiunčiantis signalus kaukolės nervams. Šį taką gali pažeisti daugybė ligų ar būklių, pavyzdžiui:
- Trauminės galvos smegenų traumos
- Smegenų kamieno navikai
- Į smegenis plintantys uždegimai ir infekcijos
- Lėtinės neurologinės ligos
- Kraujotakos sutrikimai smegenyse: insultas, kraujagyslių anomalijos
Dažniausios priežastys – išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, amiotrofinė lateralinė sklerozė ir progresuojanti supranuklearinė paralyžė.
Diagnozė ir tyrimai
Pseudobulbarinis paralyžius diagnozuojamas įvertinus simptomus ir nustatant galimą pagrindinę priežastį. Gydytojas išsamiai apklaus apie sveikatos būklę, anksčiau patirtus insultus ar kitus neurologinius įvykius, atliks fizinį bei neurologinį ištyrimą.
Kadangi šią būklę gali sukelti įvairios ligos, tam tikrais atvejais tenka atlikti papildomus tyrimus:
- Kraujas laboratoriniams tyrimams
- Stuburo punkcija ir smegenų skysčio analizė
- Galvos MRT
- Elektroencefalograma (EEG)
- Išprovokuotų potencialų tyrimai
- Kalbos ir pažintinių funkcijų vertinimas
Gydymas ir pagalba
Tiesioginio gydymo pseudobulbariniam paralyžiui nėra, tačiau skiriama individualiai parinkta pagalba pagrindiniams simptomams suvaldyti bei pagrindinei ligai gydyti. Dažniausiai dirba įvairių specialistų komanda: gydytojai neurologai, šeimos gydytojai, logopedai ir kalbos terapijos specialistai, reabilitologai, psichologai, socialiniai darbuotojai.
Pagalba rijimo sunkumams
- Valgymo padėties keitimas, specialūs valgymo įrankiai ir tekstūros parinkimas
- Rijimo raumenų treniruotės
- Fizioterapija: elektrinė, magnetinė ar terminė stimuliacija
- Vaistai, tokie kaip nifedipinas ar metoklopramidas
- Jei kiltų rimta grėsmė užspringti arba organizmas negauna reikiamo maistinių medžiagų kiekio – rekomenduojamas maitinimas zonda
Pagalba kalbos sutrikimams
- Specialūs pratimai, stiprinantys liežuvio, lūpų bei žandikaulio raumenis
- Strategijos aiškesniam kalbėjimui: lėtesnė kalba, dėmesys tarimui
- Nekalbinės komunikacijos būdai: gestai ar rašymas
Kalbos ir komunikacijos gerinimas apima ir artimųjų mokymą, kaip lengviau susikalbėti su sergančiuoju.
Emocinių sutrikimų kontrolė
- Vaistai, skirti pseudobulbarinio afekto (staigaus juoko ar verksmo priepuolių) kontrolei: tam tikra dekstrometorfano ir chinidino sulfato kombinacija arba antidepresantai – tricikliai, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai
Pseudobulbarinio paralyžiaus rizika ir prognozė
Šios būklės eiga ir atsigavimo galimybės labai priklauso nuo pirminės priežasties. Po galvos smegenų traumos ar insulto galima dalinai susigrąžinti sutrikusias funkcijas, tačiau sergant degeneracinėmis ligomis – kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ar ALS – būklė dažniausiai išlieka stabili ar progresuoja.
Galimos komplikacijos
- Įkvepiamoji pneumonija: dėl kalbos ir rijimo sunkumų maistas ar skysčiai gali patekti į kvėpavimo takus
- Mitybos ir skysčių stoka: ryškus rijimo sutrikimas gali sukelti organizmo išsekimą, dėl to kartais prireikia enterinio maitinimo
- Psichologinės problemos: emocinių reakcijų kontrolės praradimas, sunkumai bendraujant gali lemti užsisklendimą, depresiją ar nerimo sutrikimus
Ar pseudobulbarinis paralyžius gali būti mirtinas?
Pati ši būklė nėra mirtina, tačiau pavojingi gali būti ją sukeliantys susirgimai arba dėl paralyžiaus išsivystančios komplikacijos, pavyzdžiui, įkvepiamoji pneumonija, jei ji negydoma.
Gyvenimas su pseudobulbariniu paralyžiumi
Sergantiems šia būkle būtina nuolat lankytis pas gydytojus ir stebėti gydymo efektyvumą. Tik taip galima išvengti komplikacijų ir užtikrinti kiek įmanoma geresnę gyvenimo kokybę.
