Pseudobulbarinis afektas – tai neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis staigiais, nekontroliuojamais juoko arba verksmo priepuoliais, kurie dažnai visai neatitinka žmogaus vidinės emocinės būsenos. Šios epizodai gali būti labai stiprūs, užsitęsti ilgiau nei paprastas atsakas į situaciją ir yra sunkiai suvaldomi. Dažniausiai tai susiję su smegenų pažeidimu ar liga, pavyzdžiui, sergant šonine amiotrofine skleroze ar po traumų.
Kaip pasireiškia pseudobulbarinis afektas
Pagrindinis šio sutrikimo požymis – emocijų išraiška (dažniausiai verksmas ar juokas), kuri gerokai nesutampa su vidine savijauta. Pavyzdžiui, žmogus pradeda garsiai juoktis ar verkti be akivaizdžios priežasties arba reakcija yra ženkliai stipresnė už situacijos rimtumą. Šie priepuoliai dažnai būna staigūs, nenuspėjami, prasideda be perspėjimo ir kyla nevalingai. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir staigūs pykčio ar nusivylimo protrūkiai.
- Simptomai dažniausiai atsiranda dėl kitos neurologinės ligos ar smegenų pažeidimo.
- Taip pat gali pasireikšti papildomi simptomai, priklausomai nuo pagrindinės ligos.
Kiek dažnas yra pseudobulbarinis afektas
Skaičiuojama, kad šiuo sindromu serga keli milijonai žmonių. Tikslius skaičius nustatyti sunku, nes sutrikimas dažnai lieka nediagnozuotas arba supainiojamas su kitomis būklėmis. Pseudobulbarinis afektas gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems, turintiems neurologinių sutrikimų.
- Maždaug pusei sergančiųjų šonine amiotrofine skleroze nustatomas ir šis sindromas.
- Tarp žmonių po galvos traumų paplitimas siekia beveik pusę atvejų.
- Apie pusė asmenų, sergančių išsėtine skleroze, taip pat patiria šį sutrikimą.
Kokios priežastys lemia šio sindromo atsiradimą
Nors tiksli pseudobulbarinio afekto atsiradimo priežastis nėra aiški, šis sutrikimas siejamas su nervinių jungčių, kurios reguliuoja emocijų raišką smegenyse, pažeidimu. Emocijų kontrolę užtikrinančių takų sutrikimai gali sukelti šiuos nevalingus priepuolius.
Sindromą dažnai sukelia šios būklės:
- Galvos smegenų traumos
- Šoninė amiotrofinė sklerozė
- Išsėtinė sklerozė
- Alzheimerio liga ar kitos demencijos formos
- Insultas
- Parkinsono liga
- Smegenų navikai
- Epilepsija
- Vilsono liga
Ši būklė veikia tam tikras smegenų dalis – ypač atsakingas už šį procesą yra kelias tarp pusrutulių, smegenų kamieno ir smegenėlių. Sutrikimai šiose grandyse lemia emocijų kontrolės praradimą. Taip pat manoma, kad reikšmės turi biocheminiai pokyčiai, susiję su neuromediatoriais, tokiais kaip serotoninas, dopaminas, norepinefrinas, glutamatas ir acetilcholinas.
Diagnozavimo ypatybės
Pseudobulbarinio afekto atpažinimas – nelengvas uždavinys, nes dažnai ši būklė supainiojama su nuotaikos sutrikimais, ypač depresija ar bipoliniu sutrikimu. Nėra vieno patikimo testo diagnozei nustatyti, todėl vertinama visa informacija apie:
- Esamus simptomus ir jų pobūdį
- Ankstesnes bei esamas neurologines ligas
- Psichikos sveikatos istoriją
- Fizinius tyrimus
Dažnai pseudobulbarinis afektas laikomas nuotaikos sutrikimu, nes pagrindiniai požymiai – neadekvatūs juoko ar verksmo protrūkiai. Tačiau, skirtingai nei depresijos atveju, čia verksmo priepuoliai dažniausiai būna staigūs, trumpo trukmės, ir dažniausiai nesusiję su užsitęsusia vidine liūdesio būsena. Nuolatiniai liūdesio ar energijos pokyčiai, būdingi depresijai, šiuo atveju retai pasitaiko.
Gydymo ir valdymo galimybės
Išgydyti pseudobulbarinio afekto neįmanoma, tačiau vaistai gali padėti valdyti simptomus ir sumažinti priepuolių dažnį bei stiprumą. Dažniausiai gydymui skiriami:
- Kombinuotas preparatas su dekstrometorfanu ir labai maža chinidino sulfato doze – šis vaistas buvo specialiai sukurtas būtent pseudobulbariniam afektui gydyti.
- Antidepresantai: triciukai, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai ar kiti vaistai, atitinkantys simptomų pobūdį. Skiriamos gerokai mažesnės dozės nei gydant depresiją.
Specifinį gydymą ir tinkamiausius vaistus parenka specialistai, individualiai įvertinę būklę ir simptomus.
Ar galima šios būklės išvengti?
Kadangi pseudobulbarinis afektas dažniausiai yra kitų neurologinių ligų ar smegenų pažeidimo pasekmė, efektyvios profilaktikos šiuo metu nėra.
Gyvenimo kokybė sergant šia liga
Pseudobulbarinis afektas gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą, sukelti psichologinį diskomfortą, izoliaciją, sumažinti gyvenimo kokybę, pabloginti socialinius ryšius ir paskatinti depresiją ar nerimą. Nediagnozuojant ir negydant sutrikimas gali ilgainiui vis labiau riboti žmogaus aktyvumą.
Daugeliu atvejų būklė išlieka visą gyvenimą, nes ją lemiančios ligos – pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė ar Alzheimerio liga – yra lėtinės.
Patarimai kasdienybei su pseudobulbariniu afektu
- Kilus priepuoliui, giliai ir lėtai kvėpuokite, kol jis praeis.
- Nukreipkite mintis ar dėmesį į ką nors kita.
- Atsipalaiduokite – atlaisvinkite pečius ir veido raumenis, sumažinkite įtampą.
- Jei įmanoma, pakeiskite kūno padėtį.
- Aptarkite savo būklę su artimaisiais, kad jie žinotų, ko tikėtis.
- Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, jei emocinis disbalansas trukdo kasdienėms veikloms ar bendrai savijautai.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją
Jei gydymas neduoda laukiamų rezultatų, ar vaistai sukelia nemalonius pojūčius, būtinai aptarkite tolesnį gydymo planą su gydytoju. Tai padės geriau kontroliuoti situaciją ir efektyviau rūpintis savo psichikos gerove.
