Pseudonėštis – tai reta būsena, kai žmogus yra įsitikinęs, kad laukiasi, nors iš tikrųjų nėra nėščias. Šis reiškinys dar vadinamas fantominiu nėštumu. Nepaisant to, kad jaučiami tipiniai nėštumo požymiai, medicininiai tyrimai, tokie kaip nėštumo testai ir ultragarsas, nepatvirtina nėštumo – gimdoje vaisiaus nėra. Manoma, jog prie pseudonėščio atsiradimo prisideda tiek hormoniniai, tiek psichologiniai veiksniai.
Turinys
Paplitimas ir ypatumai
Pseudonėštis pasitaiko retai – įprastai nustatoma nuo vieno iki šešių atvejų 22 000 gimdymų. Dauguma aprašytų atvejų užfiksuota pacientams nuo 16 iki 39 metų. Ši būsena buvo dažnesnė iki tol, kol nebuvo lengvai prieinamų tikslių nėštumo testų.
Skirtumai nuo tikro nėštumo
Pagrindinis skirtumas tarp pseudonėščio ir tikro nėštumo – vaisiaus nebuvimas. Asmuo gali jausti visus nėštumo simptomus, tačiau atlikus kraujo tyrimus ar ultragarsą paaiškėja, kad iš tikrųjų laukimo nėra.
Pseudonėščio simptomai
- Krūtų jautrumas ar padidėjimas;
- Pilvo padidėjimas;
- Menstruacijų praleidimas arba jų nebuvimas;
- Svorio didėjimas;
- Pykinimas, vėmimas, ypač rytais;
- Noras ar atgrasumas tam tikram maistui;
- Netikros sąrėmių pojūčiai;
- Judesio gimdoje pojūtis, nors vaisius neauga.
Pseudonėščio priežastys
Nors tiksli šios būsenos priežastis nežinoma, dažniausiai išskiriama psichologinių ir hormoninių veiksnių sąveika. Ši būsena gali būti siejama su psichosomatiniu sutrikimu, kai asmuo patiria fizinius simptomus, bet neserga jokiu mediciniškai matomu sutrikimu.
- Labai stiprus noras susilaukti vaikų;
- Nėštumo netektys ir persileidimai;
- Vaiko praradimas;
- Nevaisingumas;
- Didžiulė baimė pastoti;
- Depresija ar nerimo sutrikimai;
- Emociniai sužeidimai;
- Kaltės jausmas ar patirta seksualinė prievarta.
Psichologiniai veiksniai
Jausmai ir lūkesčiai gali labai paveikti kūną. Sveikatos specialistai mano, kad stiprus noras pastoti yra viena svarbiausių pseudonėščio atsiradimo priežasčių. Kartais neįvertintos emocijos po nevaisingumo ar persileidimo taip pat didina šios būklės riziką.
Hormonų pokyčiai
Kai kurios ligos, pavyzdžiui, gimdos augliai, menopauzė ar onkologinės ligos, gali lemti hormonų pusiausvyros pokyčius. Tokios permainos imituoja nėštumo simptomus – pranyksta mėnesinės, atsiranda nuovargis, didėja svoris. Gydytojai visuomet įvertina galimus medicininius pažeidimus, galinčius sukelti šiuos požymius, prieš nustatant pseudonėštį. Be to, stiprus noras pastoti taip pat gali veikti hormonų lygį ir sukelti kai kuriuos nėštumo požymius.
Kaip nustatomas pseudonėštis
Diagnozuojant šią būklę, dažnai atliekama makšties apžiūra, kraujo ar šlapimo tyrimai, ultragarsinis ištyrimas. Jei pseudonėštis, visi tyrimai rodo, kad nėštumo tikrai nėra – vaisius neauga, o testų atsakymai neigiami.
Žmonės, patyrę šią būseną, gali jausti nusivylimą, šoką net neigimą sužinoję, kad vaisiaus nerą. Nuotrauka ultragarsu gali būti ypatingai efektyvi įtikinant asmenį, kad jis nėra nėščias, nes tai vizualiai aiškiai patvirtina vaisiaus nebuvimą.
Taip pat reikia atmesti sveikatos sutrikimus, kurie kartais sukelia labai panašius simptomus kaip tikras nėštumas. Pavyzdžiui, tam tikros onkologinės ligos gali išskirti nėštumo hormonus ir klaidinti tiek pacientą, tiek gydytoją.
Ar nėštumo testas gali būti teigiamas?
Su pseudonėščiu nėštumo testas niekada nebus teigiamas. Tokie testai reaguoja į chorioninį gonadotropiną (HCG), kurį gamina placenta tik tikro nėštumo metu. Ultragarsiniai, šlapimo ar kraujo tyrimai taip pat patvirtina vaisiaus nebuvimą.
Pseudonėščio gydymas
Pirmas žingsnis siekiant padėti žmogui – padėti suprasti, kad iš tikrųjų nėštumo nėra. Dažnai tam praverčia ultragarsinis tyrimas ar kitos vaizdinės priemonės, kurios aiškiai parodo vaisiaus nebuvimą.
Toliau gydoma tai, kas kelia nėštumo simptomus. Pavyzdžiui, hormonų terapija gali padėti atstatyti mėnesinių ciklą. Tačiau pagrindinis gydymo akcentas skirtas emocinei gerovei: svarbus nuoširdus palaikymas, psichologinė pagalba, elgesio terapija. Būtina gilintis į priežastis, kurios galėjo išprovokuoti šią būklę, ir ieškoti būdų, kaip jas spręsti drauge su specialistų pagalba.
Kaip galite padėti artimajam?
Pseudonėščiu sergančiam žmogui labai svarbus šiltas, paguodžiantis palaikymas. Asmuo išgyvena sunkią emocinę būklę, kuri gali būti lydima liūdesio, sielvarto, net pykčio. Atviras pokalbis, rūpestis, tiesiog buvimas šalia gali labai padėti įveikti šį sudėtingą periodą.
Ar pseudonėštis yra kliedesys?
Ši būsena nėra kliedesys. Asmuo, turintis kliedesį apie nėštumą, neturi fizinių nėštumo požymių, tačiau tiki, kad laukiasi. O pseudonėščiu sergantys žmonės išgyvena realius nėštumo simptomus ir šie du sutrikimai vertinami skirtingai.
Kiek trunka pseudonėštis?
Kai kuriems žmonėms pseudonėščio simptomai gali užsitęsti tiek, kiek truktų įprastas nėštumas – iki devynių mėnesių. Kitiems požymiai išnyksta per kelias savaites ar mėnesius.
Pagalba sau ir emocinė gerovė
Būkite sau atlaidūs. Nėra pagrindo jaustis gėdingai ar kaltai, jei išgyvenote tokią būseną – tai nėra silpnumo ženklas. Pasikalbėkite su artimaisiais ar sveikatos specialistais, jei jaučiate, kad skaudi patirtis užtrunka ar emocijos tampa per sunkios. Atvirai kalbėkite apie savo jausmus, o esant poreikiui, nevenkite specialisto pagalbos – psichologo ar terapeuto.