Kalcio pirofosfato kristalų kaupimasis sąnariuose gali sukelti uždegimą, skausmą, sąstingį ir patinimą. Ši būklė vadinama pseudopodagra – tai viena iš artrito rūšių, pasireiškianti staigiais, dažnai netikėtais sąnarių skausmo ir tinimo priepuoliais.
Kas yra pseudopodagra?
Pseudopodagra – tai artrito forma, kuri išsiskiria tuo, kad pažeistuose sąnariuose susikaupia kalcio pirofosfato kristalai. Dėl jų atsiranda uždegimas, staigus skausmas, odos paraudimas, tinimas ir sąnario sustingimas. Dažniausiai ši liga pasireiškia keliuose, tačiau gali paveikti ir riešus, plaštakas, pečius, klubus, dubenį, alkūnes ar čiurnas. Pseudopodagrai būdingi keli pavadinimai: kalcio pirofosfato kaupimosi liga (CPPD), kalcio pirofosfato artritas ar chondrokalcinozė. Visi jie nusako tą pačią klinikinę būklę.
Skirtumai tarp pseudopodagros ir podagros
Iš pirmo žvilgsnio pseudopodagra labai panaši į podagrą. Tačiau šių ligų priežastys skiriasi. Podagra atsiranda, kai sąnariuose kaupiasi šlapimo rūgšties kristalai, o pseudopodagroje – kalcio pirofosfato kristalai. Podagra dažniausiai paveikia didįjį pėdos pirštą, o pseudopodagra dažniausiai pažeidžia didesnius sąnarius, pavyzdžiui, kelius ar pečius, ir rečiau vystosi pėdos piršto sąnaryje.
Pseudopodagros simptomai
- Staigus ir stiprus sąnarių skausmas
- Odos paraudimas arba spalvos pasikeitimas prie sąnario
- Sąnarių tinimas
- Sąstingis
- Karščio pojūtis aplink sąnarį
Sergant pseudopodagra, simptomai pasireiškia priepuoliais – vadinamomis atakomis. Paprastai jie užklumpa netikėtai ir trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, retais atvejais – dar ilgiau. Tarp priepuolių būklė dažnai būna visiškai normali.
Pseudopodagros priežastys
Šios būklės pagrindinė priežastis – kalcio pirofosfato kristalų kaupimasis sąnarių kremzlėse ir sinovijos (sąnarių skysčio) membranose. Laikui bėgant kristalai sukimba ir pradeda dirginti sąnarių audinius, sukelia uždegimą ir minėtus simptomus.
Nors tiksliai nežinoma, kodėl organizmas pradeda gaminti perteklinius kalcio pirofosfato kristalus, manoma, jog rizika gali būti paveldima. Kartais pseudopodagra išsivysto po sąnario traumos ar dėl tam tikrų metabolinių arba endokrininių sutrikimų.
Kas dažniau serga pseudopodagra?
Šia liga gali susirgti bet kas, tačiau daug dažniau ji nustatoma vyresniems nei 65 metų žmonėms. Pseudopodagros atsiradimo riziką taip pat didina kai kurios ligos:
- Mažas magnio kiekis kraujyje
- Skydliaukės ligos
- Padidėjusi prieskydinių liaukų funkcija (hiperparatiroidizmas)
- Hematologinės ligos, kaip geležies perteklius organizme
- Mažas fosfatazės aktyvumas
- Mažesnis kaulų tankis (osteopenija)
- Lėtinė inkstų liga
Taip pat pseudopodagra dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems kitomis artrito rūšimis, pvz., podagra, osteoartritu, reumatoidiniu ar po traumos išsivysčiusiu artritu.
Galimos komplikacijos
Negydant pseudopodagros dažnėja ir stiprėja uždegiminiai priepuoliai. Kai kuriems žmonėms, ypač jei kalcio pirofosfatas ima kauptis kaklo srityje, gali pasireikšti galvos ar kaklo skausmai.
Pseudopodagros diagnostika
Diagnozuojant pseudopodagrą gydytojas atlieka išsamią apžiūrą ir apklausia apie simptomus. Svarbu pasakyti gydytojui, kada pirmą kartą pastebėjote simptomus, ar jie kartojasi, kas juos sustiprina ar palengvina.
Vienas svarbiausių tyrimų – sąnario punkcija (artrocentezė). Jos metu į pažeistą sąnarį įvedama plona adata, paimamas sąnarių skystis ir tiriamas mikroskopu, ieškant kalcio pirofosfato kristalų. Ši procedūra gali būti nemaloni ar net skausminga, ypač per paūmėjimą, tačiau dažniausiai prieš tai atliekama nuskausminimas.
Be sąnario punkcijos, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus: sąnario rentgenogramą, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimą ar ultragarsą. Jie padeda pastebėti chondrokalcinozės požymius – kristalų nuosėdas sąnariuose.
Gydymo galimybės
Pseudopodagros gydymo tikslas – sumažinti skausmą, uždegimą ir užkirsti kelią priepuoliams. Dažnai skiriami vaistai:
- NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, padeda greičiau sumažinti skausmą ir uždegimą. Šių vaistų nereikėtų vartoti be gydytojo patarimo, ypač jei sergate kitomis lėtinėmis ligomis, ir ilgiau nei 10 dienų iš eilės.
- Kortikosteroidai – gydytojo paskirti vaistai, skiriami tabletėmis arba suleidžiami tiesiai į paveiktą sąnarį.
- Kolchicinas – receptinis vaistas, ypač veiksmingas, jei pradedamas vartoti per 24 valandas nuo priepuolio pradžios. Kartais kolchicino nedidelė dozė skiriama ilgesniam laikui, kad sumažintų paūmėjimų dažnumą.
- Biologiniai vaistai (pavyzdžiui, anakinra ar kanakinumabas) retkarčiais skiriami sunkesniais atvejais. Jie gali būti brangesni ir ne visada apmokami draudimo.
Ar galima apsisaugoti nuo pseudopodagros?
Šiandien nėra žinoma veiksminga pseudopodagros prevencija. Tyrėjai vis dar aiškinasi, kodėl kalcio pirofosfato kristalai pradeda kauptis sąnariuose. Tvarkingai gydant kitas lėtines ligas bei stebint savo sveikatą, galima sumažinti priepuolių dažnį. Kiekvienam žmogui simptomai pasireiškia individualiai – kai kuriems atakos pasikartoja dažniau, kitiems – retai, ir dėl to nereikėtų kaltinti savęs ar manyti, kad kažko nepadarėte teisingai. Tiesiogiai valdomų išorinių veiksnių, kurie sukeltų priepuolį, dažniausiai nėra.
Prognozė ir gyvenimas su pseudopodagra
Gyvenant su pseudopodagra reikia būti pasirengus, kad simptomai linkę periodiškai atsinaujinti. Jei laiku nenustatote ir negydote šios ligos, priepuoliai gali dažnėti ar stiprėti. Net ir gydantis su amžiumi, simptomų pasikartojimas tampa dažnesniu reiškiniu.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydymo įstaigą, jei sąnarys netikėtai stipriai suskaudo, patino ar oda virš jo paraudo, ypač jei tokios problemos anksčiau neturėjote. Pseudopodagra gali būti panaši į podagrą ar kitas ligas, kurioms reikia skubaus gydymo. Svarbu pasitarti su gydytoju ir tais atvejais, jei atakos pradėjo kartotis dažniau ar simptomai smarkiai išryškėjo.
Klausimai aptarti su gydytoju
- Ar mano liga tikrai pseudopodagra, ar tai gali būti kita artrito forma?
- Kokius tyrimus reikės atlikti?
- Kaip galima sumažinti pakartotinių priepuolių riziką?
- Kokie vaistai man būtų tinkamiausi?
Maistas ir pseudopodagra
Pseudopodagros priepuolių dažniausiai nesukelia maistas ar gėrimai. Tai išskiria ją iš podagros, kurios simptomams didelę įtaką turi mityba – ypač, jei vartojami produktai, turintys daug purinų ar alkoholio. Kol kas nėra aiškios sąsajos tarp maiste esančių medžiagų ir kalcio pirofosfato kristalų kaupimosi. Vis dėlto gydytojas gali rekomenduoti stebėti mitybą dėl kitų sveikatos problemų arba jei yra polinkis į kitus lėtinius susirgimus.
