Psitakozė – tai bakterinė infekcija, kurią žmonės gali pasigauti nuo paukščių. Sukėlėjas – bakterija Chlamydia psittaci. Ši liga pasižymi kvėpavimo takų uždegimu: žmonėms pasireiškia karščiavimas, kosulys, kiti simptomai, primenantys peršalimą ar gripą. Tuo tarpu paukščiai gali viduriuoti, pasirodyti nosies ar akių išskyrų, taip pat galimi ir kiti požymiai. Dažnai paukščiai gali nejausti jokių simptomų, tačiau vis tiek platinti infekciją.
Kas yra psitakozė?
Psitakozė dar žinoma kaip „ornitozė“ arba „papūgų karštligė“, tačiau ši liga nėra būdinga tik papūgoms – ja gali sirgti ir ją platinti daugybė įvairių paukščių rūšių.
Pagrindiniai skirtumai nuo kitų chlamidijų infekcijų
Šią ligą sukelia ne ta pati bakterija, kaip ir žmonėms būdingą lytiniu keliu plintančią chlamidiozę. Psitakozę sukelia specifinė bakterijų rūšis, neturinti sąsajų su įprastomis žmonių chlamidijų infekcijomis.
Psitakozės simptomai
Psitakozė žmonėms pasireiškia įvairiai – kai kuriems simptomai būna lengvi, o kitiems gali būti itin sunkūs. Dažniausi požymiai:
- Pakilusi kūno temperatūra
- Kosulys
- Raumenų skausmai
- Galvos ar kūno skausmas
- Pykinimas arba vėmimas
- Viduriavimas
- Odos bėrimas (pasitaiko rečiau)
Kaip plinta psitakozė?
Ligos sukėlėjas – Chlamydia psittaci bakterija – dažniausiai išsiskiria su užsikrėtusio paukščio išmatomis ir kvėpavimo takų išskyromis. Kai šios medžiagos išdžiūva, bakterijos gali patekti į aplinką dulkių pavidalu ir tokiu būdu užkrėsti tiek paukščius, tiek žmones. Paukščiai dažniausiai užsikrečia tiesioginiu kontaktu ar įkvėpdami užterštų dulkių.
Kokie paukščiai gali sirgti psitakoze?
- Namų augintiniai: įvairios papūgos, banguotosios papūgėlės, nimfos, kakadu
- Ūkiniai paukščiai: vištos, antys, žąsys, kalakutai
- Laukiniai paukščiai: balandžiai, kirai ir kt.
Užsikrėtimo būdai
Dažniausiai žmogus užsikrečia artimai bendraudamas su ligotais paukščiais ar įkvėpdamas dulkių, atsiradusių iš paukščių išmatų ar išskyrų. Rečiau užsikrėtimas gali įvykti įkandus paukščiui arba jei paukštis paliečia žmogaus burną snapu. Nuo žmogaus žmogui ši infekcija beveik neplinta.
Kam gresia didžiausias pavojus?
Psitakozės rizika padidėja tiems, kurie dažnai kontaktuoja su paukščiais. Ypač atidūs turėtų būti:
- Naminius paukščius auginantys žmonės
- Paukštininkystės ūkių ir perdirbimo darbuotojai
- Veterinarijos klinikose, kuriose gydomi paukščiai, dirbantys specialistai
- Parduotuvėse paukščiais prekiaujantys darbuotojai
Galimos komplikacijos
Infekcija gali sukelti rimtų pasekmių, ypač jei nesiimama gydymo. Dažnesnės komplikacijos:
- Plaučių uždegimas (pneumonija)
- Širdies raumens uždegimas (miokarditas)
- Širdies vidinio dangalo uždegimas (endokarditas)
- Smegenų uždegimas (encefalitas)
- Kepenų uždegimas (hepatitas)
- Ūminis kvėpavimo distreso sindromas (ARDS)
Kaip nustatoma ši liga?
Psitakozės diagnozę dažnai sunku patvirtinti vien laboratoriniais tyrimais, nes bakteriją aptikti gali būti sudėtinga, o jos auginimas reikalauja daug laiko. Dažnai pagrindinis diagnostikos pagrindas – ligos simptomai ir ankstesnis kontaktas su paukščiais. Gydytojas gali paimti tokius mėginius kaip:
- Atsikosėtos gleivės (skrepliai)
- Kraujas
- Nosos ar ryklės gleivinės tepinėlis
Pagal esamus simptomus gali būti paskiriama ir krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka ar kiti tyrimai.
Gydymo galimybės
Psitakozė – pagydoma liga. Dažniausiai skiriami antibiotikai, tokie kaip doksiciklinas arba tetraciklinas. Jei jie netinka ar nepadeda, galima vartoti kitų grupių antibiotikus:
- Eritromicinas
- Azitromicinas
- Chloramfenikolis
- Rifampicinas
Gydymo kursas paprastai trunka apie dvi savaites. Labai svarbu išgerti visą paskirtą kursą iki galo, net jei simptomai išnyksta greičiau.
Prevencija – kaip išvengti užsikrėtimo?
- Po kontakto su paukščiais ar jų aplinka gerai nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu.
- Pirkti paukščius tik iš patikimų, patikrintų veislynų ar pardavėjų.
- Jei kuris nors paukštis serga, jis turi būti izoliuotas, o dėl gydymo kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
- Nekimškite daug paukščių į vieną narvą ir užtikrinkite, kad tarp narvų būtų pertvaros, neleistų plisti infekcijai.
- Kiekvieną dieną plaukite ir keiskite maisto bei vandens indus, narvus švarinkite suvilgiant paviršius – taip nesusidarys infekuotos dulkės.
Kokia ligos eiga?
Jeigu liga diagnozuojama ir tinkamai gydoma antibiotikais, sveikatai pavojaus paprastai nebūna – dauguma pasveiksta visiškai. Rekomenduojama nepraleisti nei vienos paskirtos vaistų dozės ir gydymo nenutraukti anksčiau laiko.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškė į gripą panašūs simptomai ir neseniai turėjote kontaktą su bet kokiais paukščiais ar jų aplinka, pavyzdžiui, šėrėte augintinius, valėte narvus ar dirbote paukštininkystės ūkyje.
Sunkių simptomų atvejais būtina nedelsti
- Didelis karščiavimas (virš 40 °C)
- Dusulys
- Krūtinės skausmas
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar nagai
- Alpulys, sumišimas
- Traukuliai
Pasirodžius bent vienam iš šių simptomų reikia kuo greičiau kreiptis skubios medicinos pagalbos.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kaip vartoti paskirtus vaistus?
- Kada tikėtis pirmojo pagerėjimo?
- Kada reikėtų vėl apsilankyti?
- Kokie nauji ar stiprėjantys simptomai turėtų kelti nerimą?
- Kaip apsisaugoti nuo tokių ligų ateityje?
Psitakozė paukščiams: kaip ją atpažinti?
Ligos požymiai paukščiams dažnai būna tokie:
- Laidaus ar vandeningo viduriavimo atsiradimas
- Vandeningos, pabrinkusios akys
- Nosiariesgyslės išskyros
- Susivėlę, nešvarūs plunksnos
- Suprastėjęs apetitas, sumažėjęs mažas paukščio aktyvumas
Net ir visai neturėdami simptomų paukščiai gali būti infekcijos platintojais. Tikslią diagnozę ir gydymą gali paskirti tik veterinarijos gydytojas, dirbantis su paukščiais.
