Rathke plyšio cista – tai darinys, kuris susiformuoja hipofizės srityje. Hipofizė yra nedidelė, žirnio dydžio liauka smegenų pamate, reguliuojanti svarbiausias organizmo funkcijas išskirdama hormonus.
Kaip dažnai pasitaiko Rathke plyšio cista?
Manoma, kad nuo 1 % iki 5 % žmonių turi Rathke plyšio cistą. Daugelis jų apie tai nežino, nes dažniausiai simptomų nejaučia. Dažniausia ši cista nustatoma atsitiktinai atliekant galvos vaizdinius tyrimus dėl kitų priežasčių. Vaikystėje aptinkama labai retai – dažniausiai diagnozuojama vyresniems, 30–50 metų amžiaus suaugusiesiems.
Rathke plyšio cistos simptomai
Dauguma žmonių su šia cista nejaučia jokių negalavimų, tačiau auganti ir didesnę apimtį pasiekianti cista gali veikti gretimus audinius bei nervus. Galimi požymiai:
- Pakeistas regėjimas ar jo silpnėjimas (dažniausiai – šalutinis matymo praradimas)
- Dažni, stiprėjantys galvos skausmai
- Nuovargis
- Neaiškus kūno masės pokytis (priaugimas ar sumažėjimas)
- Virškinimo sutrikimai, užkietėjimas
- Lytinio potraukio sumažėjimas
- Padidėjęs troškulys
- Dažnas šlapinimasis
- Nereguliarios ar visai išnykusios mėnesinės
- Sausa oda
- Kūno temperatūros svyravimų kontrolės sunkumai
- Sąmonės sutrikimai, elgesio ar asmenybės pokyčiai
- Vaikams – augimo sustojimas ar pavėluota branda
Iš kur atsiranda Rathke plyšio cista?
Ši cista formuojasi embrioninės raidos metu, kai vystosi hipofizė. Tuo metu hipofizės srityje susiformuoja kišenėlė, kuri vadinama Rathke maišeliu. Paprastai ji išnyksta, kai hipofizė susiformuoja visiškai. Tačiau kai kuriais atvejais ši kišenėlė neužsiveria ir laikui bėgant prisipildo gleivingu skysčiu – taip susidaro Rathke plyšio cista.
Dauguma tokių cistų lieka nepakitusios, tačiau kai kurios ima augti ir spaudžia aplinkines struktūras. Jeigu cista prispaudžia regos nervus, žmogus gali patirti regėjimo pokyčių. Jei spaudžiama pati hipofizė, gali išryškėti hormonų disbalanso sukelti simptomai – nuovargis, svorio pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas.
Galimos Rathke plyšio cistos komplikacijos
- Regėjimo praradimas
- Diabetas insipidus (padidėjęs troškulys ir šlapinimasis dėl hormonų pokyčių)
- Padidėjęs prolaktino kiekis (hiperprolaktinemija)
- Skysčių kaupimasis galvos smegenyse (hidrocefalija)
- Hipofizės apopleksija (ūmus kraujavimas ar infarktas)
- Aseptinis meningitas
Kaip nustatoma Rathke plyšio cista?
Neretai cista aptinkama netyčia, atliekant magnetinio rezonanso tomografiją dėl kitų priežasčių. Be magnetinio rezonanso, vertinami ir kraujo hormonų tyrimai – jie padeda nustatyti, ar hipofizė funkcionuoja tinkamai. Taip pat gali būti atliekami regėjimo testai, jei įtariami optinio nervo veiklos pokyčiai.
Rathke plyšio cistos gydymo galimybės
Jei cista nesukelia jokių simptomų, dažniausiai gydyti jos nereikia – skiriamas tik reguliarus stebėjimas. Tik maždaug 1 iš 10 pacientų (apie 10 % atvejų) gali prireikti chirurgijos, jei cista didėja ir spaudžia svarbias struktūras arba sukelia simptomus.
Dažniausiai taikoma minimaliai invazinė endoskopinė operacija – chirurgas cistą pasiekia per nosį ir pašalina ją kiek įmanoma.
Galimos chirurgijos komplikacijos
- Meningitas
- Infekcijos
- Smegenų skysčio (likvoro) nutekėjimas
- Kraujavimas
- Hormoniniai pokyčiai
Gyvenimas su Rathke plyšio cista
Jei jums diagnozuota ši cista, nuolat stebėkite savo savijautą ir atkreipkite dėmesį į bet kokius naujus simptomus – ypač regėjimo pokyčius ar požymius, susijusius su hormonų disbalansu. Dažnai gydytojas rekomenduoja periodiškai atlikti kontrolines MRT, kad būtų stebima cistos dinamika.
Po operacijos taip pat reikės reguliarių tyrimų – siekiama laiku pastebėti galimą cistos atsinaujinimą. Jei cista vėl išauga ir sukelia simptomų, gali būti svarstomas pakartotinis chirurginis gydymas.
Ar ši cista gali virsti vėžiu?
Rathke plyšio cistos yra visiškai gerybinės. Jos nėra piktybinės, neperauga į vėžį. Patologijos ataskaitoje kartais gali būti minima „plokščialąstelinė metaplazija“ – tokie ląstelių pokyčiai kelia nerimą pavadinimu, bet vėžiu nėra ir juo netampa.
Kaip sparčiai auga Rathke plyšio cistos?
Šios cistos auga labai lėtai. Kadangi simptomai dažniausiai pasireiškia tik sulaukus 30 metų ar vėliau, dauguma jų aptinkamos tik suaugus. Dalis cistų, stebimų per MRT, išvis nedidėja, kartais net sumažėja savaime. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai cista vėl išauga po chirurgijos per kelerius metus.
Chirurgijos rezultatai
Didžioji dauguma pacientų po operacijos jaučia akivaizdų palengvėjimą ir simptomų sumažėjimą. Nors recidyvų rizika egzistuoja, daugeliu atvejų cista po pašalinimo nebegrįžta.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Jei žinote, kad turite Rathke plyšio cistą, svarbu žinoti, į kokius simptomus atkreipti dėmesį ir kada būtina nedelsti. Nedelsiant vertėtų kreiptis pagalbos, jei staiga pablogėja regėjimas, atsiranda stiprus galvos skausmas, sutrinka sąmonė ar pastebite elgesio pokyčius.
Reguliariai aptarkite su gydytoju jums aktualius klausimus dėl cistos pokyčių stebėjimo ir galimų gydymo metodų, jei jie prireiktų ateityje.
