Sebacinių liaukų karcinoma – tai retas odos vėžys, atsirandantis iš riebalų liaukų, kurios gamina sebumą – apsauginį odos riebalą. Daugiausiai šių liaukų yra ten, kur auga plaukai, tad nors dažniausia ši vėžio rūšis aptinkama vokų srityje, ji gali išsivystyti praktiškai bet kurioje kūno dalyje.
Sebacinių liaukų karcinomos ypatybės
Ši onkologinė liga pasižymi agresyviu augimu – navikas dažnai greitai išplinta už pirminės lokalizacijos ribų. Tokiais atvejais vėžys gali patekti į šalia esančius limfmazgius ar kitus organus. Nors pagrindinė lokalizacija – akies vokai, augliai gali pasirodyti ir galvos, ausų, kaklo, rečiau – nugaros, krūtinės, pilvo, lytinių organų ar sėdmenų srityse.
Sebacinė karcinoma dažniau nustatoma moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms – ypač tarp 60–80 metų asmenų. Tačiau ši liga gali pasireikšti ir jaunesniems suaugusiems ar net vaikams.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kodėl vieniems žmonėms išsivysto sebacinių liaukų vėžys, nėra aišku. Kaip ir daugeliu kitų odos vėžio atvejų, svarbų vaidmenį gali turėti ilgalaikis ultravioletinių saulės spindulių poveikis. Jaunesniems asmenims riziką didina anksčiau atlikta spindulinė terapija galvos arba kaklo srityje.
- Žmonės, sergantys Muir-Torre sindromu – reta paveldima liga, dėl kurios padidėja rizika ne tik odos, bet ir žarnyno vėžiui – dažniau suserga ir sebacine karcinoma.
- Silpnesnė imuninė sistema (pavyzdžiui, dėl kitų onkologinių susirgimų, ŽIV infekcijos, vartojamų imunosupresantų po organų transplantacijos arba gydant autoimunines ligas) taip pat didina šio vėžio riziką.
- Pagal kai kuriuos tyrimus, azijiečių kilmės žmonės sebacine karcinoma serga dažniau.
Sebacinių liaukų karcinomos simptomai
Dažniausiai ši liga pasireiškia viršutiniame voke, tačiau gali apimti ir apatinį voką. Kartais norint pamatyti darinį, reikia atsargiai patraukti voką atgal. Ligai būdingi požymiai:
- Kietas, gelsvas, apvalus, neskausmingas guzelis, primenantis spuogą.
- Žaizdelė vokų zonoje, kuri kraujuoja, negyja arba periodiškai atsinaujina.
- Pažeistos vietos oda – pastorėjusi, gelsva arba paraudusi, gali būti padengta šašu.
Pažengusios ligos simptomai
- Nukritusios blakstienos.
- Išskyros augančios voko srityje, gali būti tiek viršutiniame, tiek apatiniame voke.
- Paraudusios akys, primenančios konjunktyvitą.
- Regos sutrikimai.
Kaip atskirti nuo kitų susirgimų
Sebacinė karcinoma – labai reta liga. Tačiau jei atsirado keistas darinys voko ar veido zonoje, verta pasitarti su gydytoju. Dažniausiai tokius guzus ar mazgelius sukelia ne vėžys, o gerybinės būklės, pavyzdžiui:
- Blefaritas (vokų uždegimas);
- Chalazionas (voko cista);
- Strofuliacija (miežis arba riebalinės liaukos uždegimas);
- Konjunktyvitas (akies infekcija).
Taip pat guzeliai gali atsirasti kitoje vietoje – pavyzdžiui, ant ausų, galvos odos, kaklo, nugaros, pilvo ar intymiose kūno vietose. Jeigu pastebite naują ar kintantį apgamą, didėjantį guzelį, žaizdą, kuri kraujuoja ar sunkiai gyja, taip pat verta kreiptis į gydytoją.
Kaip nustatoma ši liga
Dažniausiai pirmiausia konsultuoja dermatologas, kuris atlieka odos biopsiją – išpjauna dalį auglio ir mikroskopiškai patikrina, ar yra vėžinių ląstelių. Jei auglys pažeidžia voką, svarbų vaidmenį atlieka ir oftalmologai – jie įvertina akies būklę bei taip pat gali atlikti biopsiją.
Pastačius diagnozę, atliekamas ligos išplitimo įvertinimas: specialistas apžiūri, ar nėra padidėjusių limfmazgių, ar vėžys neišplito į kitus organus. Kartais reikalingi išsamesni tyrimai – pavyzdžiui, vidaus organų ar limfmazgių ultragarso, tomografijos tyrimai.
Gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo būdas – chirurginis. Yra kelios galimos operacijos:
- Auglio ir dalies aplinkinės sveikos odos pašalinimas (plati lokalioji ekscizija).
- Mohso mikrografinė chirurgija, kai auglys ir aplinkinė oda šalinami sluoksniais, nuolat tikrinant, ar neliko vėžinių ląstelių – taip maksimaliai apsaugomas sveikas audinys.
Kai kuriems pacientams, ypač jei chirurginis gydymas netinka, rekomenduojama spindulinė terapija. Jei šalinant naviką pakinta veido ar voko forma, gali būti taikoma rekonstrukcinė chirurgija, padedanti išlaikyti natūralų vaizdą ir funkciją.
Jeigu liga jau išplitusi į limfmazgius ar kitus organus, priklausomai nuo situacijos papildomai taikomas limfmazgių šalinimas, spindulinis gydymas arba kiti onkologiniai metodai.
Prognozė ir gyvenimo perspektyvos
Diagnozavus ir pradėjus gydyti laiku, daugiau nei 90 % pacientų pasveiksta. Ypač palanki prognozė tiems, kurie gydymą pradeda per šešis mėnesius nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Vis dėlto, jeigu liga išplinta, prognozė prastėja, todėl labai svarbi ankstyva diagnostika.
Sebacinė karcinoma linkusi atsinaujinti arba išplist į kitas sritis – pasitaiko, kad net kas ketvirto žmogaus po gydymo liga sugrįžta. Dėl šios priežasties labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytojus ir stebėti odos pokyčius.
- Reguliariai atlikite savarankišką odos apžiūrą, kad prireikus laiku pastebėtumėte pakitimus.
- Planuokite dažnesnes odos patikras pas specialistą.
- Venkitės perdėto saulės poveikio: naudokite kremus su SPF, nešiokite plačiabryles skrybėles, UV apsauginius akinius.
Kaip atskirti nuo gerybinių riebalų liaukų darinių
Be minėtos vėžio formos, pasitaiko ir kitų su riebalinėmis liaukomis susijusių odos darinių:
- Sebacinė hiperplazija – tai gerybinis, neskausmingas, minkštas guzas plauko folikule. Dažniausiai pasireiškia ant smakro, skruostų, kaktos, nosies ar viršutinės liemens dalies (nugaros, krūtinės, pečių).
- Sebacinės cistos – tai po oda susiformavusios ertmės, užpildytos riebalais ir negyvomis ląstelėmis, dažniausiai atsiranda veide, kakle ar liemens srityje. Esant didelei cistai ar infekcijai, gali prireikti gydymo.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Pastebėjus darinį ar guzelį ant voko, veido, ausies ar kitose srityse.
- Naujų odos darinių atsiradimas, apgamų ar įgimtų dėmių pokyčiai.
- Odos ataugos, kurios lengvai kraujuoja, negyja ar ilgai neišnyksta.
Ką aptarti su gydytoju?
- Kokie veiksniai galėjo lemti šio vėžio atsiradimą?
- Ar esate padidintos rizikos sirgti ir kitomis odos ar vidaus organų vėžio formomis?
- Kokia gydymo schema jums tinkamiausia?
- Kaip dažnai reikėtų atlikti odos ar kitų organų profilaktinius patikrinimus?
