Seminoma – tai viena dažniausių sėklidžių vėžio rūšių, kilusi iš lytinių (germ) ląstelių. Šios ląstelės vyriškame organizme gamina spermatozoidus. Dažniausiai ši liga pažeidžia vieną ar abi sėklides, tačiau retais atvejais navikai gali susiformuoti ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, už pilvo ertmės ar viršutinėje krūtinės ląstos dalyje.
Seminomos tipai ir paplitimas
Šiam vėžiui būdingos dvi pagrindinės formos: klasikinė (tipinė) seminoma ir spermatocitinė seminoma. Klasikinė dažniausiai nustatoma 25–45 metų amžiaus žmonėms, o spermatocitinė dažniau pasitaiko vyresniems – nuo 50 metų ir daugiau. Pastaroji forma paprastai auga lėtai ir linkusi mažai plisti.
Nors sėklidžių vėžys laikomas retu, dažniausiai jis diagnozuojamas 15–35 metų vyrams. Sergamumas seminoma pastaraisiais metais didėja – šios formos vėžiai sudaro maždaug pusę visų sėklidžių vėžio atvejų. Jauniausių (iki 15 metų) grupėje ši liga fiksuojama retai, o didžiausias sergamumas – nuo 30 iki 64 metų.
Kas sukelia seminomą?
Ligos atsiradimas siejamas su pakitusiu lytinių ląstelių vystymusi. Paprastai šios ląstelės turi virsti pilnai susiformavusiais spermatozoidais, tačiau sergant seminoma jos pradeda nekontroliuojamai dalytis ir sudaro navikus. Tikslios priežastys, kodėl taip nutinka, kol kas nenustatytos.
Didžiausia rizika susirgti seminoma būdinga 30–60 metų amžiaus vyrams, taip pat tiems, kurie turi buvusių sėklidės nenusileidimo atvejų ar paveldimą polinkį. Taip pat pastebėta didesnė rizika baltosios rasės žmonėms.
Seminomos simptomai
Svarbiausias simptomas – neskausminga arba patinusi sėklidė ar juntamas gumbas. Dažnai jaučiamas tempimas ar sunkumas sėklidžių, tarpvietės ar kapšelio srityje. Rečiau gali pasireikšti nestiprus skausmas ar staigus aštrus maudimas, kraujo pėdsakai spermoje.
Kai liga išplitusi, galimi ir kiti simptomai: padidėję limfmazgiai kakle, dusulys, kosulys, pykinimas, vėmimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto ar net kaulų skausmas.
Ligos eiga ir agresyvumas
Pirmose stadijose ši vėžio forma dažniausiai auga lėtai ir nebūna agresyvi. Visgi kai kuriais atvejais, ypač negydant, navikas gali greitai plėstis. Todėl būtina nuolat stebėti sveikatos būklę.
Kaip diagnozuojama seminoma?
Diagnozavimas prasideda nuo išsamios ligos istorijos išklausymo ir apžiūros – gydytojas apčiuopia sėklides ar limfmazgius dėl galimų pakitimų. Jei kyla įtarimų, taikomi papildomi tyrimai:
- Sėklidės echoskopija – padeda įvertinti audinių struktūrą realiu laiku.
- Kraujyje nustatomi navikiniai žymenys – dažniausiai tiriamos AFP, beta-HCG, LDH medžiagų koncentracijos. Nors kai kurie navikai, įskaitant klasikinę seminomą, šių rodmenų nedidina, tačiau tyrimas padeda tikslinti diagnozę ar stebėti gydymo eigą.
- KT, magnetinio rezonanso ar rentgeno tyrimai leidžia nustatyti, ar liga išplitusi į kitus organus.
- Orchiektomija – chirurginis pažeistos sėklidės pašalinimas, kuris leidžia tiksliai ištirti naviko pobūdį. Ši operacija dažnai yra pirmas žingsnis ir gydyme.
Ligos stadijos
Sėklidžių vėžys skirstomas į 0–3 stadijas, o kiekviena jų dar detalizuojama pagal papildomus požymius (A, B, C arba S). Kuo ankstesnė stadija, tuo lėtesnė liga ir geresnės gydymo prognozės. Gydytojai taip pat naudoja TNM sistemą, kurį padeda įvertinti naviko dydį, išplitimą į limfmazgius, metastazes ir navikinius žymenis kraujyje.
Gydymo būdai
Visais atvejais pirminis gydymas – radikali kirkšnies orchiektomija, kurios metu pašalinama pažeista sėklidė kartu su sėkliniu virželiu. Virželis aprūpina sėklides krauju ir atlieka svarbų vaidmenį spermos ištekėjime. Operacijos metu kraujagyslės ir limfagyslės uždaromos, kad vėžio ląstelės neišplistų į kitus organus.
Papildomas gydymas priklauso nuo naviko išplitimo:
- Aktyvi stebėsena – taikoma ankstyvos stadijos navikams, kai užtenka tik periodinių stebėjimų ir tyrimų.
- Radioterapija – pasitelkiama gydyti navikams, jautriems spinduliams, slopina vėžio ląsteles.
- Chimioterapija – naudojama, jei liga išplitusi ar būtinas platesnis poveikis vėžio ląstelėms.
Ar įmanoma išvengti seminomos?
Deja, šios ligos išvengti negalime. Tačiau kartą per mėnesį atliekami sėklidžių savityros gali padėti pastebėti pokyčius anksčiau – jei aptinkate gumbą ar pokyčius sėklidės dydyje, verta nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Be to, mažinti bendrą onkologinių ligų riziką padeda sveika gyvensena: rūkymo atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas (bent 20–30 min. kasdien), vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų vartojimas, ribotas alkoholio kiekis, normalaus kūno svorio palaikymas.
Prognozės ir gyvenimas po gydymo
Seminomai būdinga labai geros išgijimo galimybės – daugiau nei 95% pacientų visiškai pasveiksta. Anksti nustačius ligą, kai navikas dar neišplitęs iš sėklidės, išgyvenamumas siekia net 99%. Jei vėžys prasiskverbia į limfmazgius, išgyvenamumas siekia 96%, o ir toliau išplitus – daugiau kaip 70%.
Baigus gydymą labai svarbūs nuolatiniai sveikatos patikrinimai, kad būtų galima anksčiau aptikti galimą atkrytį. Jie dažniausiai apima:
- Nepaliestos sėklidės apčiuopą ir apžiūrą.
- Kraujotyras navikinių žymenų kiekiui įvertinti.
- Periodinius rentgenogramus ar KT tyrimus.
Nors liga dažniausiai išgydoma, nedidelė dalis pacientų vis dėlto gali susidurti su mirtingumo rizika.
Kasdienybė po diagnozės
Diagnozė gali iššaukti įvairius emocinius pokyčius – nuo pasitikėjimo savimi iki frustracijos ar baimės. Svarbu leisti sau apdoroti jausmus ir nepamiršti rūpintis emocine sveikata. Poilsiui skirkite pakankamai laiko, atraskite jums tinkamus būdus streso mažinimui: fizinis aktyvumas, meditacija ar kūrybinė veikla gali padėti. Praverčia ir šios gairės:
- Ieškokite informacijos apie pacientų paramos programas ar sėklidžių vėžio sergančiųjų bendruomenes.
- Nesidrovėkite kreiptis pagalbos į artimuosius.
Kada būtina gydytojo konsultacija?
Pajutus sėklidės gumbą ar kitus srities pakeitimus, verta nedelsti ir užsiregistruoti gydytojo apžiūrai – tikslūs tyrimai leis išsiaiškinti, ar reikalingas papildomas gydymas. Po gydymo labai svarbu laikytis vizitų grafiko bei reguliariai atlikti paskirtus tyrimus.
Gydytojo klausimai
- Ar vėžys išplitęs į kitus organus?
- Kokias gydymo galimybes rekomenduojate?
- Kokie yra siūlomų gydymo būdų privalumai ir trūkumai?
- Kiek laiko tęsis gydymas?
- Ar turėsiu galimybę susilaukti vaikų?
- Ar galima įstatyti dirbtinę sėklidę?
- Kokia mano tolimesnė perspektyva?
Seminomos ir kitų sėklidžių vėžio tipų skirtumai
Palyginus su ne-seminominiais sėklidžių navikais, seminomos dažniausiai reaguoja geriau į gydymą, jų prognozės palankesnės. Ne-seminominiai navikai sudaryti iš daugiau nei vieno ląstelių tipo, paprastai auga ir plinta greičiau.
