Silikozė – tai darbo aplinkoje dažniausiai pasitaikanti kvėpavimo takų liga, kurią sukelia labai smulkių silicio dioksido (silicio kristalų) dulkių įkvėpimas. Ši liga dažniausiai pasireiškia plaučių uždegimu (patinimu), fibrozė (randėjimu) ir nuolatiniu kosuliu.
Kas yra silikozė?
Silikozė vystosi įkvėpus silicio dioksido dalelių, kurios nusėda plaučiuose ir sukelia uždegimą bei audinių randėjimą. Laikui bėgant plaučiai tampa nebe tokie elastingi, žmogų pradeda varginti įkyrus kosulys, kvėpavimo sunkumas. Silikozė priskiriama profesinėms ligoms – su ja daugiausiai susiduria žmonės, dirbantys aplinkoje, kur gausu dulkių, pvz., statybų aikštelėse, akmens apdirbime, kasyklose.
Kaip silikozė veikia organizmą?
Smulkios silicio dulkelės tiesiogiai dirgina kvėpavimo takus ir pažeidžia alveolines makrofagas – svarbius plaučių imuninės sistemos ląsteles. Tokiu būdu vystosi uždegimas ir nutraukiama natūrali organizmo gynyba, dėl ko ilgainiui formuojasi randėjimas.
Silikozės tipai
Silikozė gali vystytis skirtingais tempais, todėl skiriami keli šios ligos tipai:
- Lėtinė silikozė – išsivysto ilgus metus (dažniausiai per daugiau nei 10 metų) nuolat kvėpuojant dulkių, kuriose yra silicio. Jos formos: paprasta silikozė ir progresuojanti masyvi fibrozė.
- Poūmė silikozė (pagreitėjusi) – vystosi daug greičiau, dažniausiai per 2–5 metus, kai darbuotojas patiria didelę silicio dulkių koncentraciją.
- Ūminė silikozė – atsiranda per kelis mėnesius intensyvaus kontakto su labai koncentruotomis dulkių dalelėmis.
Kam gresia silikozė?
Ši liga dažniausiai pasireiškia žmonėms, ilgą laiką dirbantiems specifinėse profesijose. Rizika žymiai padidėja tokiuose sektoriuose kaip:
- Kasyba ir karjerų darbai
- Statybos, griovimo darbai
- Akmens apdirbimas (pvz., stalviršių gamyba)
- Keramikos, stiklo pramonė
- Smėliavimas
- Lietuvės cechai (liejyklos)
Silikozės simptomai
Ligos požymiai paprastai išryškėja ne iš karto, o progresuoja laikui bėgant. Dažniausi simptomai yra:
- Nuolatinis kosulys
- Kosulys su skrepliais
- Kvėpavimo pasunkėjimas, dusulys
- Plaučių uždegimas (patinimas)
- Randėjimas plaučiuose (fibrozė)
Šie požymiai dažnai sukelia papildomus negalavimus:
- Sumažėjęs fizinis pajėgumas, silpnumas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Bendras nuovargis
Silikozės priežastys
Silikozę sukelia kenksmingas silicio dulkių poveikis plaučiams, dažniausiai darbo aplinkoje, kur nuolat kyla tokios dulkės. Liga nėra užkrečiama – jos neplatina nei virusai, nei bakterijos, užsikrėsti nuo kito žmogaus neįmanoma.
Kaip nustatoma silikozė?
Gydytojas pirmiausia domisi darbo aplinka, profesinių rizikų trukme, įvertina paciento nusiskundimus ir atlieka apžiūrą. Kartais liga nustatoma anksčiau, dar nesant aiškiems simptomams, – tai įmanoma radus pakitimus plaučių rentgenogramose ar kompiuterinės tomografijos nuotraukose. Gydytojas gali išgirsti pakitusius kvėpavimo garsus klausantis plaučių.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Krūtinės ląstos rentgenograma arba aukštos raiškos kompiuterinė tomografija
- Plaučių funkcijos tyrimai, kurie padeda įvertinti plaučių darbą
- Kraujo ir kitų laboratorinių tyrimų atlikimas siekiant atmesti infekcijas (pavyzdžiui, tuberkuliozę ar kitus susirgimus), tačiau specifinio kraujo testo silikozei nėra
- Bronchoalveolinis lavažas – plaučių skysčio „išplovimas“ tiriant ištrauktą skystį
- Plaučių biopsija – atliekama itin retai, paimant mažą plaučių audinio gabalėlį
Silikozės gydymas
Silikozė nėra išgydoma, tačiau liga gali būti valdoma, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir pristabdyti progresavimą. Pagrindinės gairės:
- Mesti rūkyti bei vengti tabako produktų
- Dėvėti tinkamas apsaugines priemones darbe arba keisti darbo pobūdį
- Naudoti bronchus plečiančius vaistus, jei jie paskirti (pagerina kvėpavimą)
- Prireikus – naudoti papildomą deguonį
- Esant sunkiai būklei gali būti rekomenduojama plaučių persodinimo operacija
Medicinos mokslo srityje atliekami tyrimai, kurių tikslas – atrasti naujų gydymo metodų. Kai kuriose formose jau bandomi antifibrotiniai vaistai, pavyzdžiui, nintedanibas, siekiant pristabdyti plaučių randėjimą.
Kaip sumažinti riziką susirgti silikoze?
Silicio dulkių poveikio žala žmogaus sveikatai buvo pastebėta jau senovėje, tačiau šiuolaikinėje pramonėje liga vis dar pasitaiko. Jei nepavyksta visiškai išvengti rizikingos darbo aplinkos, svarbu laikytis saugos reikalavimų ir naudoti tinkamas apsaugos priemones. Jeigu priklausote rizikos grupei, reguliariai tikrinkitės sveikatą, nes ankstyvas nustatymas padeda išvengti sunkių ligos formų.
Silikozės eiga ir prognozė
Ligos baigtį lemia laikas ir intensyvumas, kiek ir kaip ilgai žmogus buvo veikiamas silicio dulkių, taip pat bendroji sveikatos būklė bei ar ekspozicija tęsiasi. Progresuojanti masyvi fibrozė siejama su žymiai blogesnėmis išeitimis.
Galimos komplikacijos
Tiems, kurie serga silikoze, dažniau pasitaiko šios ligos:
- Tuberkuliozė ir kitos infekcinės ligos
- Plaučių vėžys
- Lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas
- Lėtinis bronchitas
- Autoimuniniai susirgimai, tokie kaip sklerodermija, reumatoidinis artritas, vilkligė
Kasdienis gyvenimas su silikoze
Sergant silikoze rekomenduojama laikytis šių taisyklių:
- Atsisakyti rūkymo ir vengti pasyvaus rūkymo
- Vengti kitų kvėpavimo takus dirginančių veiksnių, pavyzdžiui, dulkių ar oro taršos
- Skiepytis pagal gydytojo rekomendacijas
- Dirbant dulkėtoje aplinkoje visada naudoti tinkamas, sertifikuotas apsaugos priemones, tokias kaip N95 kaukės ar respiratoriai (įprasti medicininiai ar audiniai uždangalai neapsaugo pakankamai)
- Darbo vietoje vadovautis visomis saugaus darbo instrukcijomis: užtikrinti gerą patalpų vėdinimą, naudoti sušlapinimo metodus dulkėms sumažinti
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei dirbate su silicio dulkėmis, būtina reguliariai tikrintis sveikatą. Pajutus nuolatinį kosulį ar dusulį, kuo skubiau pasitarkite su gydytoju. Jei jau esate gavęs silikozės diagnozę ir pajutote naujus simptomus (karščiavimą, pasunkėjusį kvėpavimą ar svorio kritimą), nedelskite kreiptis į specialistus.
Dažniausi klausimai apie silikozę
Ar silikozė yra vėžys?
Silikozė nėra vėžinis susirgimas ir nesukelia nekontroliuojamo ląstelių augimo. Vis dėlto, ji padidina plaučių vėžio riziką.
Ar fizinis aktyvumas padeda sergant silikoze?
Judėjimas ir fizinė veikla gali būti naudinga. Prieš pradedant sporto režimą, būtinai pasitarkite su savo gydytoju – jis gali rekomenduoti specialią plaučių reabilitaciją arba tinkamą pratimų rinkinį, kuris padės lengviau kvėpuoti kasdienėje veikloje.
