Staigus širdies sustojimas – tai pavojinga būklė, kai širdis nustoja plakti arba plaka taip greitai, kad nebegali išstumti kraujo. Tokiu atveju žmogus dažniausiai netikėtai griūva ir praranda sąmonę, simptomai pasireiškia labai greitai, be perspėjimo. Dėl šios priežasties širdies sustojimas dar vadinamas staigiu širdies sustojimu.
- 1.Kas vyksta per širdies sustojimą?
- 2.Staigaus širdies sustojimo paplitimas
- 3.Širdies sustojimo simptomai
- 4.Priežastys ir rizikos veiksniai
- 5.Galimos komplikacijos
- 6.Širdies sustojimo atpažinimas
- 7.Kaip gydomas širdies sustojimas?
- 8.Ar galima išvengti širdies sustojimo?
- 9.Ateitis po širdies sustojimo
- 10.Kasdienybė po širdies sustojimo
- 11.Kada kreiptis į gydytoją?
- 12.Širdies sustojimo ir širdies infarkto skirtumai
- 13.Širdies sustojimo pojūčiai
Kas vyksta per širdies sustojimą?
Širdžiai sustojus, kraujas nebecirkuliuoja, todėl smegenys ir kiti gyvybiškai svarbūs organai akimirksniu ima trūkti deguonies. Be skubios pagalbos – krūtinės paspaudimų (CPR) ir defibriliacijos – žmogus gali mirti vos per kelias minutes.
Nors širdies sustojimas dažniausiai ištinka suaugusiuosius, jis gali nutikti ir vaikams. Šios būklės priežastys gali būti tiek žinomos širdies ligos, tiek žmogui apie savo riziką nė nenutuokiant.
Staigaus širdies sustojimo paplitimas
Širdies sustojimas dažnas reiškinys, pasitaikantis tūkstančiams žmonių kasmet. Dažniausiai tai nutinka ligoninėse ar namuose, tačiau gali ištikti bet kurioje aplinkoje.
Širdies sustojimo simptomai
Dažniausiai staigus širdies sustojimas ištinka be aiškių išankstinių simptomų, tačiau kartais prieš prarandant sąmonę gali pasireikšti:
- Krūtinės skausmas
- Pykinimas ar vėmimas
- Sunkumas kvėpuoti
Staiga ištikus širdies sustojimui, dažniausi požymiai būna:
- Staigus sąmonės netekimas
- Širdies ritmo sutrikimai (palpitacijos)
- Galvos svaigimas arba silpnumas
- Nebegalima užčiuopti pulso ar nesigirdi kvėpavimo
Simptomai dažniausiai prasideda be perspėjimo ir progresuoja labai greitai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Širdies sustojimo esmė – sutrikęs širdies elektrinis aktyvumas, dėl kurio širdis nebegali tinkamai susitraukinėti. Dažniausia priežastis – staigus, nesutvarkytas aritmijos (elektrinio impulso) sutrikimas, dažniausiai vadinamas skilvelių virpėjimu. Tokiu atveju širdies raumuo ima trūkčioti, vietoj to, kad ritmiškai pumpuotų kraują.
Staigų širdies sustojimą gali sukelti:
- Kardiomiopatija (širdies raumens ligos)
- Ankstesnis miokardo infarktas (širdies priepuolis)
- Širdies nepakankamumas
- Įgimtos širdies ydos ar laidumo sutrikimai
- Sunkios infekcijos ar kvėpavimo ligos
- Ilgo QT sindromas, Brugada sindromas
- Sužalojimai ir didelis kraujo netekimas
- Kai kurių medikamentų ar narkotikų vartojimas
- Apsinuodijimas nuodingomis medžiagomis
Dalį rizikos sukelia genetiniai veiksniai – jei šeimoje pasitaikė panašių atvejų, rizika išauga.
- Širdies vožtuvų ligos
- Kraujotakos problemos nuo gimimo
- Elektrolitų disbalansas (pavyzdžiui, trūkstant magnio ar kalio)
- Nutukimas, diabetas
- Lėtinis ar epizodinis alpulys
Galimos komplikacijos
Išgyvenusiems širdies sustojimą, dažnai tenka susidurti su ilgalaikėmis problemomis. Dažniausiai pasitaiko:
- Atminties ir dėmesio sutrikimai
- Nusilpimas, nuolatinis nuovargis
- Mentalinės sveikatos iššūkiai (nerimas, depresija)
Kuo ilgiau smegenys būna be deguonies, tuo didesnė tikimybė patirti negrįžtamų pažeidimų.
Širdies sustojimo atpažinimas
Dažniausiai staiga ištikus širdies sustojimui, žmogus lieka be sąmonės, negyvybingas, be kvėpavimo ir pulso. Dėl labai greitos eigos laiko ilgiems tyrimams nėra – gydymas pradedamas nedelsiant.
Pagalbos žingsniai
- Skambinti pagalbos numeriu
- Nedelsiant pradėti krūtinės paspaudimus (CPR)
- Naudoti išorinį defibriliatorių (jei yra prieinamas)
Šie veiksmai net keliskart padidina išgyvenimo tikimybę. Kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnės galimybės pasveikti be sunkių pasekmių.
Kaip gydomas širdies sustojimas?
Pirmoji pagalba staigaus širdies sustojimo atveju – greiti veiksmai: CPR ir defibriliacija. Kuo anksčiau širdis gauna elektros impulsą defibriliatoriumi, tuo didesnė tikimybė, kad jos ritmas atsistatys. Gydymą pratęsia skubios pagalbos medikai, kurie į veną leidžia vaistus, normalizuojančius širdies ritmą.
Po atgaivinimo dažniausiai prireikia gydymo ligoninėje, siekiant atstatyti organizmo funkcijas ir paskirti priemones naujiems širdies sustojimams išvengti.
Galimos gydymo komplikacijos
- Lūžę šonkauliai ar krūtinkaulis dėl intensyvių krūtinės paspaudimų
- Skausmas, sumušimai pilvo srityje
Šios komplikacijos, nors nemalonios, yra mažesnė blogybė nei rizika netekti gyvybės.
Ar galima išvengti širdies sustojimo?
Profilaktika įmanoma, ypač jei žinote, kad turite didesnę riziką dėl paveldimų aritmijų. Genetiniai tyrimai ir gydytojų konsultacijos padeda nustatyti, kas šeimoje yra rizikos grupėje. Po įvykusio širdies sustojimo dažnai reikia detalių tyrimų, kad būtų nustatyta pagrindinė priežastis ir užkirstas kelias pasikartojimui.
Rekomenduojami tyrimai:
- Elektrokardiograma (EKG)
- Širdies magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Kraujo tyrimai (elektrolitų, kitų rodiklių nustatymas)
- Ambulatorinis (nešiojamas) širdies ritmo stebėjimas
- Echokardiograma
- Koronarinė angiografija
- Elektrofiziologinis tyrimas
Siekiant užkirsti kelią širdies sustojimui, rekomenduojami įvairūs gydymo būdai – defibriliatoriaus implantacija, aritmijų korekcija vaistais, širdies kraujagyslių operacijos ar stentavimas. Itin svarbu gydyti gretutines ligas (aukštą kraujospūdį, cholesterolio padidėjimą, cukrinį diabetą) ir laikytis sveikos gyvensenos principų:
- Vengti tabako gaminių
- Rinktis tausojančią širdį mitybą
- Kontroliuoti svorį
- Reguliariai judėti
Ateitis po širdies sustojimo
Išgyvenus širdies sustojimą, organizmui gali prireikti daug laiko atsistatyti. Neretai grįžus namo dar tenka gydytis dėl širdies, inkstų ar kepenų pažeidimų. Dėl deguonies trūkumo gali pasireikšti nuolatiniai neurologiniai sunkumai – atminčiai ar kalbai, judėjimo koordinacijai.
- Ataksija (judėjimo koordinacijos sutrikimai)
- Raumenų silpnumas
- Rijimo sunkumai
- Sunkumai susikaupti
- Kalbos ir regos sutrikimai
- Epilepsijos priepuoliai
Net 90% šią būklę išgyvenusių žmonių patiria ilgalaikių smegenų pažeidimų. Ankstyvas CPR ir greitas elektrinis impulsas sumažina šią riziką.
Kasdienybė po širdies sustojimo
Pirmasis žingsnis – kantriai, žingsnis po žingsnio grąžinti kasdienius įgūdžius, dažnai tenka iš naujo mokytis paprastų veiklų. Kai kurie žmonės po reabilitacijos vėl tampa savarankiški, kitiems prireikia ilgalaikės pagalbos. Svarbu palaikyti pozityvų nusiteikimą ir bendradarbiauti su specialistais.
Pergyvena ne tik kūnas – po išgyvento pavojingo įvykio itin dažni emocinės sveikatos sunkumai: nerimas, stresas, depresija ar potrauminio streso simptomai. Tokiais atvejais verta kreiptis pagalbos pas psichologą ar psichoterapeutą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Po širdies sustojimo laukia ilgesnis stebėjimas ir dažnesni vizitai pas gydytojus. Jeigu pasireiškia nauji ar stiprėjantys simptomai, būtina informuoti specialistus. Jie gali skirti papildomų tyrimų arba pakoreguoti gydymo planą.
Širdies sustojimo ir širdies infarkto skirtumai
Širdies sustojimas ir širdies infarktas – dvi skirtingos būklės. Pirmasis kyla dėl elektrinės širdies veiklos sutrikimo, kai tuo tarpu širdies infarktas – dėl kraujotakos sutrikimo, užsikimšus kraujagyslėms.
Nors širdies sustojimas gali būti infarkto pasekmė, šios sąvokos nėra tapatinamos.
Širdies sustojimo pojūčiai
Prieš prarandant sąmonę dėl širdies sustojimo, gali skaudėti krūtinę, tačiau žmogus netenka pojūčių iškart netekus sąmonės. Po gaivinimo gali likti raumenų ar krūtinės skausmai nuo atlikto CPR.
