Sclerotinė mezenterito forma – itin reta liga, veikianti mezenteriją – tai audinys, kuris laiko jūsų žarnyną ir siunčia jį prie pilvo sienos. Liga pasižymi nuolatiniu uždegimu, kuris laikui bėgant virsta randėjimu (fibroze): audiniai sukietėja, o jų struktūra pasikeičia.
Kas vyksta sergant sclerotine mezenterito forma
Mezenterija – tai dalis vidinės pilvaplėvės, apgaubiančios pilvo organus ir padedančios juos išlaikyti vietoje. Ją sudaro dvigubas peritoninės plėvės sluoksnis, tarp kurių yra riebaliniai audiniai. Sclerotinė mezenterito eiga paveikia būtent tą riebalinį sluoksnį – jis ima tirštėti, randėti, sukietėti. Dažniausiai šie pakitimai pasireiškia keliuose ar viename taške – vaizdiniuose tyrimuose jie gali atrodyti kaip keisti dariniai ar uždegiminės sankaupos.
Ligos eiga ir pavadinimai
Šis uždegimas vystosi lėtai: pradžioje riebalai pradeda irti, vėliau audinyje susikaupia uždegiminės ląstelės, galiausiai susiformuoja randinis audinys. Dėl užsitęsusio ir progresuojančio pobūdžio ši būklė laikoma lėtine. Vis dėlto ne kiekvienu atveju liga progresuoja – daug kartų stebėtas ir savarankiškas pasitraukimas be gydymo.
Terminas „mezenterinis panikulitas“ apibūdina uždegimą, kuris dar nėra sukietėjęs ar apimtas randėjimo – tai gali būti ankstesnė ligos stadija. Kartais gydytojai sclerotinę mezenterito formą mini kaip pažengusį ar intensyvesnį atvejį, kai uždegimas užsitęsė arba simptomai stipresni.
Kas dažniausiai suserga
Sclerotinė mezenterito forma diagnozuojama labai retai – manoma, kad ja serga vos apie 0,6 % žmonių; žinoma vos apie 200 atvejų. Dažniausiai suserga vyresni nei 50 metų žmonės, ypač tie, kurių šeimoje pasitaiko autoimuninių sutrikimų. Nustatyta, kad net iki 60 % atvejų yra susiję su esamu arba buvusiu onkologiniu procesu, ypač limfoma.
Ar sclerotinė mezenterito forma gali būti painiojama su vėžiu?
Nors tai nėra vėžys, liga dažnai siejama su onkologiniais susirgimais – tiek kaip viena iš galimų priežasčių, tiek dėl panašių klinikinių ar radiologinių požymių. Randiniai audiniai, skirtingai nei vėžiniai, nesidaugina, tačiau jų susidarymas gali imituoti naviko masę tyrimų metu. Todėl tam tikrais atvejais gali prireikti daugiau išsamesnių tyrimų, kad būtų atmesta vėžio galimybė.
Sclerotinės mezenterito formos simptomai
Neretai žmonės nejaučia jokių ryškių simptomų ir apie ligą sužino atsitiktinai, atlikus vaizdinius tyrimus dėl kitų priežasčių. Visgi dažniausi nusiskundimai – pilvo skausmas ir pūtimas. Stipresnis uždegimas gali sukelti viduriavimą, kartais temperatūros pakilimą. Apčiuopiant pilvą, kai kada pastebima kieta masė. Retais atvejais ši masė gali užspausti plonąją žarną, sukelti pykinimą, vėmimą ar svorio mažėjimą.
Sclerotinio uždegimo priežastys
Kol kas tiksliai nežinoma, kas lemia šios ligos atsiradimą, bet manoma, kad pagrindinis mechanizmas yra autoimuninis – tai netinkamas ar per stiprus imuninės sistemos atsakas. Imuninė sistema sukelia uždegimą, norėdama apsaugoti ar išgydyti audinius, tačiau kartais pradeda reaguoti be jokios išorinės grėsmės.
Yra daugybė autoimuninių ligų, sukeliančių uždegimą įvairiose kūno vietose; dažnios genetinės priežastys ar suaktyvinantys veiksniai, tokie kaip ligos arba traumos, taip pat prisideda prie rizikos. Sergantys dažnai patys arba jų artimieji turi panašių sutrikimų.
Ligos nustatymas
Vaizdiniai tyrimai
Norint įvertinti mezenterijos būklę, pirmiausia atliekamas pilvo echoskopas, kuris leidžia greitai ir neskausmingai pamatyti stambesnius pokyčius. Jei gydytojas įtaria sclerotinę mezenterito formą, rekomenduojama atlikti jautresnius tyrimus – kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimą (MRT). Šie metodai geriau atskleidžia ar yra akivaizdi masė, audinių suyra ar fibrozė.
Tais atvejais, kai išlieka abejonių dėl galimo vėžio, gydytojas gali pasiūlyti pozitronų emisijos tomografiją (PET) – specialų tyrimą, leidžiantį matyti, ar audiniai veikia kaip navikiniai.
Biopsija
Kartais visi instrumentiniai metodai neleidžia tiksliai nustatyti, ar tai uždegimas, ar vėžinis darinis. Tada gali būti imama biopsija – įdurta adata iš pilvo paimamas mažas audinio mėginys, kuris po to ištiriamas laboratorijoje. Kai kada mėginys imamas minimaliai invazine operacija – laparoskopija.
Sclerotinės mezenterito formos gydymas
Daugumai sergančiųjų jokio specialaus gydymo neprireikia – liga dažnai nurimsta pati ir nesukelia reikšmingų sveikatos problemų. Kartais pasireiškia tik nedideli, lengvai kontroliuojami simptomai, kuriems pakanka nereceptinių vaistų. Jei simptomai išlieka ar vargina stipriau, gydytojai gali pasiūlyti specialių vaistų, pavyzdžiui:
- Kortikosteroidai uždegimui suvaldyti (pvz., prednizolonas)
- Imunosupresantai autoimuniniam atsakui silpninti (pvz., azatioprinas)
- Hormoninė terapija, pavyzdžiui, tamoksifenas
Prognozė ir ligos eiga
Dažniausiai ligos prognozė palanki. Dauguma patiria tik menkus ar vidutinio stiprumo simptomus (o dažnai ir be jokių nusiskundimų), tačiau gali pasitaikyti ir agresyvesnė eiga. Ligos trukmė labai įvairi – nuo kelių dienų iki dešimtmečio. Neretu atveju būklė išnyksta savaime arba po gydymo, tačiau kai kuriems būtina skirtinga terapija, kol randamas tinkamiausias gydymo būdas.
Mitybos įtaka gerai savijautai
Priešuždegiminė mityba gali padėti sumažinti lėtinius uždegiminius procesus, ypač virškinimo sistemoje. Nors vien mityba ligos nepanaikins, tinkamas maisto pasirinkimas gali pagerinti bendrą savijautą. Rekomenduojama rinktis kuo natūralesnius, mažai perdirbtus produktus ir daugiau sveikųjų riebalų, tokių kaip omega-3 rūgštys. Tai ne tik sumažins uždegimą, bet ir sustiprins organizmo apsaugą.
