Radiacinis proktitas – tai tiesiosios žarnos uždegimas, atsirandantis po spindulinio gydymo, kuris taikomas dubens srities onkologinėms ligoms. Neretai šis uždegimas išsivysto gydant gimdos kaklelio, prostatos, tiesiosios žarnos, šlapimo pūslės, gimdos ar išangės vėžį. Pats terminas apibūdina būklę: „prokto-“ reiškia tiesiąją žarną, o „-itas“ – uždegimą. Šis uždegimas gali pakeisti virškinimo įpročius ir sukelti įvairių nemalonių pojūčių.
Kada atsiranda radiacinis proktitas
Radiacinio proktito išsivystymo laikas priklauso nuo jo tipo – ūmus arba lėtinis. Vieniems simptomai pasireiškia jau gydymo metu arba netrukus po jo, o kitiems – gali išryškėti tik praėjus keliems mėnesiams ar net po keleto metų nuo spindulinės terapijos pabaigos.
- Ūminis radiacinis proktitas: paprastai prasideda staiga, dar terapijos eigoje arba iš karto po jos.
- Lėtinis radiacinis proktitas: gali išryškėti po keleto mėnesių ar net po kelerių metų. Ši forma nustatoma iki penktadalio pacientų, kuriems buvo taikytas dubens srities spindulinis gydymas.
Radiacinio proktito simptomai
Kokie simptomai pasireikš, priklauso nuo to, ar tai ūmus, ar lėtinis uždegimas. Ūminės formos požymiai dažnai būna švelnesni ir gali apimti:
- Kruviną viduriavimą
- Pykinimą ir vėmimą
- Pilvo spazmus
- Staigų, stiprų norą tuštintis
- Nuolatinį, bet nevaisingą norą tuštintis (tenesmus)
- Nedidelį tiesiosios žarnos kraujavimą
- Išskyras, primenančias gleives
Lėtinio radiacinio proktito simptomai dažnai primena ūminius, tačiau gali būti ir stipresni, užsitęsti ilgiau ar net įgyti naujų formų. Kai kurie pacientai pastebi:
- Tiesiosios žarnos susiaurėjimą (randėjimą)
- Opų susiformavimą tiesiojoje žarnoje
- Fistulių – neįprastų kanalų arba atvirų jungčių tarp organų – atsiradimą
Radiacinio proktito priežastys
Radiacinis proktitas atsiranda kaip radioterapijos komplikacija, paveikianti tiesiąją žarną ar aplinkinius audinius. Prieš pradedant gydymą, specialistai aptaria tikėtiną naudą ir galimas rizikas, kad pacientas galėtų priimti pagrįstą sprendimą.
Vėlyvoji (lėtinė) forma dažniausiai išsivysto dėl ilgainiui susidarančio rando audinio (fibrozės), išsiplėtusių kraujagyslių ar siaurėjančių smulkių arterijų tiesiojoje žarnoje arba šalia jos.
Kokiais atvejais didėja rizika susirgti radiaciniu proktitu?
- Gavus didesnę nei 45 Gray (Gy) radiacijos dozę tiesiosios žarnos sričiai
- Sergant ŽIV/AIDS ligomis
- Turint uždegiminių žarnyno ligų
Radiacinio proktito diagnozė
Diagnozės nustatymas prasideda nuo paciento apklausos, ligos istorijos ir fizinės apžiūros. Gydytojas gali rekomenduoti įvairius tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar simptomus sukelia radiacinis proktitas, ar kokia kita žarnyno liga:
- Kraujo tyrimai – siekiant aptikti infekcijos požymius
- Išmatų tyrimai – ieškoma kraujo ar bakterijų
- Proktoskopija – siauro, apšviesto vamzdelio įvedimas į tiesiąją žarną, leidžiantis vizualiai ją apžiūrėti
- Lanksčioji sigmoidoskopija – naudojamas lankstus instrumentas, kuriuo apžiūrima apatinė storosios žarnos dalis
Gydymo galimybės
Pirmieji žingsniai priklauso nuo uždegimo sunkumo. Lengva radiacinė žala gali praeiti savaime, tačiau simptomams palengvinti dažnai skiriama:
- Rehidratacinė terapija – specialus vandens, gliukozės ir elektrolitų mišinys organizmo skysčių balansui atkurti
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
- Skausmą mažinantys vaistai
- Išmatų minkštikliai
- Spazmus malšinantys vaistai
Sunkesniais atvejais taikomas:
- Sucralfato klizmos
- Formalino aplikacijos į pažeistą zoną
- Gliukokortikoidų žvakutės
- Argono plazmos koaguliacija
- Hiperbarinė deguonies terapija
- Chirurginis žarnyno pervedimas (ileostomija arba kolostomija)
- Pažeistos dalies pašalinimas operacijos metu
Kada galite tikėtis pagerėjimo?
Kiek greitai pagerės savijauta, priklauso nuo radioterapijos apimties, simptomų sunkumo ir individualios organizmo reakcijos į gydymą.
Kaip galima išvengti radiacinio proktito?
Šiuolaikinė spindulinė terapija taikoma taip, kad būtų sunaikintos vėžio ląstelės ir kuo labiau apsaugomi aplinkiniai audiniai, ypač tiesioji žarna. Tam pasitelkiamos naujos radiologinės technologijos: pavyzdžiui, vaizdais valdomas ar intensyvumą moduliuojantis apšvitinimas.
Kiti prevenciniai sprendimai apima:
- Paciento laikymą gulint ant nugaros gydymo metu
- Kolio genų injekciją tarp prostatos ir tiesiosios žarnos, kad apsaugotų tiesiąją žarną
- Vandens pripildyto balionėlio įvedimą į tiesiąją žarną, kad prostata liktų vietoje
Ligų eiga ir prognozė
Ligos eiga priklauso nuo simptomų stiprumo ir to, ar uždegimas yra ūmus, ar lėtinis. Vieniems simptomai išnyksta tik baigus gydymą, tačiau kitiems jie gali ilgai kartotis arba ilgam išlikti. Tikslesnį vertinimą kiekvienam pacientui pateikia gydytojas pagal individualią situaciją.
Pasitaiko atvejų, kai radiacinis proktitas praeina savaime užbaigus spindulinę terapiją, tačiau lėtinis procesas gali tęstis ilgiau arba tapti nuolatiniu. Gydytojas parengia stebėjimo ir gydymo planą, kad ilgalaikių pasekmių rizika būtų sumažinta.
Mityba esant radiaciniam proktitui
Siekiant sumažinti žarnyno dirginimą ir palengvinti būseną, gali būti rekomenduojama keisti mitybą:
- Venkite daug pieno produktų: pieno, sūrio, sviesto, jogurto
- Ribokite maistą, kuriame gausu sočiųjų riebalų – kiaušinius, riebios mėsos gabalus, vištieną su oda, kokosų, palmių aliejų
- Įtraukite daugiau skaidulinių produktų: daržovių, vaisių, pupelių, lęšių, sėklų, riešutų
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į specialistą, jei jaučiate radiacinio proktito simptomus arba jei šie negali sumažėti po paskirto gydymo.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia tikimybė, kad susirgsiu radiaciniu proktitu?
- Ar mano atvejis ūmus, ar lėtinis?
- Kodėl lėtinis proktitas išsivysto po ilgesnio laiko?
- Koks mano ligos sunkumas?
- Kokį gydymą rekomenduojate?
- Ar simptomai visiškai išnyks, ar gali atsinaujinti?
Alternatyvūs pavadinimai ir naudingi vitaminai
Ši būklė kartais vadinama radiacine proktopatija, o lėtinė forma dar gali būti vadinama radiaciniu kraujagyslių išsiplėtimu (RAVE). Netgi rekomenduojama į kasdienę mitybą įtraukti vitaminą C ir E: jie gali sumažinti tokias problemas kaip viduriavimas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos ar stiprus tuštinimosi poreikis.
