Spontaninė vainikinės arterijos disekcija (SCAD) – tai būklė, kai viena iš širdį maitinančių arterijų staiga įtrūksta ar atsiskiria. Šis plyšimas gali išsivystyti bet kuriame iš trijų arterijos sienelės sluoksnių. Dėl to kraujas patenka tarp sluoksnių, pradeda spausti arterijos vidų ir riboja arba visiškai blokuoja kraujotaką į širdį.
Kaip suprasti spontaninės vainikinės arterijos disekciją?
Pavadinimo reikšmė gali padėti geriau suvokti šią ligą. „Spontaniška“ reiškia, jog plyšimas atsiranda be aiškių išorinių priežasčių ir įspėjimo. „Vainikinės arterijos“ – tai kraujagyslės, atsakingos už deguonies prisotinto kraujo tiekimą širdžiai. Jų sienelės sudarytos iš trijų sluoksnių, o „disekcija“ – yra medicininis terminas, reiškiantis audinių atsiskyrimą. Kai šių sluoksnių vientisumas pažeidžiamas, kraujo srautui į širdį iškyla rimta grėsmė.
Kiek dažnai pasitaiko spontaninė vainikinės arterijos disekcija?
Specialistai spėja, kad ši būklė išlieka dažnai nediagnozuojama, nes jos simptomai gali priminti kitus širdies sutrikimus. Apytiksliai iki 4 % visų ūminių koronarinių sindromų atvejų priežastimi tampa SCAD. Jaunesnioms nei 50 metų moterims ši būklė sudaro net apie ketvirtadalį visų atvejų.
Kas nulemia spontaninę vainikinės arterijos disekciją?
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl SCAD išsivysto. Dažnai ši būklė užklumpa fiziškai aktyvias ir neturinčias širdies ligos istorijos moteris. Tarp riziką didinančių veiksnių pastebimas nėštumas ar pogimdyvinis laikotarpis, mėnesinių ciklo pakitimai ar menopauzė. Tai leidžia manyti, kad svyruojantis moteriškų hormonų lygis gali turėti įtakos arterijos sienelės stiprumui.
Vyrai su SCAD susiduria rečiau. Dažniausiai plyšimas pasireiškia po intensyvaus fizinio krūvio ar sunkaus daikto pakėlimo. Kartais, ypač retais atvejais, plyšimą gali sukelti stiprus vėmimas, stiprus kosulys, traumos ar širdies kateterizavimo procedūros.
Kas priklauso rizikos grupei?
- Žmonės, kuriems nustatytos jungiamojo audinio ligos, pavyzdžiui, Marfano sindromas.
- Piktybinė hipertenzija – labai aukštas kraujospūdis.
- Fibromuskulinė displazija (FMD).
- Skydliaukės veiklos sutrikimai.
- Uždegiminės ligos, tokios kaip vilkligė, išsėtinė sklerozė ar sarkoidozė.
- Žalingas medžiagų vartojimas.
Spontaninės vainikinės arterijos disekcijos simptomai
Kai dėl plyšusios arterijos sutrinka kraujotaka į širdį, gali išsivystyti miokardo infarktas arba nestabili krūtinės angina – pavojinga būklė, kuri smarkiai didina širdies smūgio riziką.
- Staigus galvos svaigimas ar net sąmonės netekimas.
- Intensyvus prakaitavimas ar šaltas, lipnus prakaitas.
- Širdies plakimo sutrikimai – aritmija ar palpitacijos.
- Skausmas, kuris gali plisti į ranką, petį ar žandikaulį.
- Pykinimas, vėmimas ar sunkumas skrandyje.
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas.
Kaip nustatoma spontaninė vainikinės arterijos disekcija?
Diagnozuoti šią būklę neretai sudėtinga, nes simptomai dažnai painiojami su kitais širdies sutrikimais. Jei juntamas spaudimas krūtinėje ar kiti širdies smūgio požymiai, gydytojas gali skirti įvairius tyrimus:
- Širdies fermentų tyrimą – tikrinama, ar nėra širdies pažeidimą rodančių medžiagų kraujyje.
- Angiografiją, leidžiančią pamatyti kraujotaką širdyje – tam gali būti naudojamas kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso angiografijos metodas.
- Vidinės arterijų sienelės vaizdo tyrimus, tokius kaip optinė koherentinė tomografija ar vidusieninis ultragarsas.
Kaip gydoma spontaninė vainikinės arterijos disekcija?
Didelei daliai pacientų pakanka gydymo vaistais, kurie reguliuoja kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir mažina kraujo krešumo riziką. Tokie medikamentai padeda kontroliuoti širdies darbą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Maždaug 14 % atvejų, kai būklė sunkesnė, gali prireikti aktyvių medicinos priemonių ligoninėje:
- Širdies kateterizacijos, angioplastikos ar stento įvedimo.
- Vainikinių arterijų šuntavimo operacijos.
- Mechaninių širdies pagalbos prietaisų ar implantuojamų defibriliatorių.
- Labai retais atvejais – širdies persodinimo.
Prevencija ir sveikatos išsaugojimas
Jei jau yra buvęs arterijos plyšimas, gali būti rekomenduojama vengti sunkių fizinių pratimų ar jėgos treniruočių, kad nesusidarytų naujų plyšimų. Taip pat naudinga dalyvauti specialiose širdies reabilitacijos programose, kurios padeda sustiprinti širdies raumenį ir išmokyti saugaus fizinio krūvio.
Kol kas mokslininkai nenustatė aiškios sąsajos tarp SCAD ir hormoninių kontraceptikų, tačiau dažniausiai rekomenduojama rinktis nehormoninius apsisaugojimo nuo nėštumo būdus. Kiekvienam atvejui verta pasitarti su savo gydytoju.
Siekiant sumažinti širdies ligų riziką, pravartu laikytis šių kasdienių patarimų:
- Rinkitės subalansuotą, cholesterolio kiekį mažinančią mitybą.
- Ribokite natrio kiekį ir kontroliuokite kraujospūdį.
- Venkite per didelio alkoholio vartojimo ar ieškokite pagalbos jei kyla priklausomybės problemų.
- Stebėkite, kokių riebalų suvartojate, mažinkite nenaudingų riebalų dalį kasdienybėje.
- Tvarkykite cukrinio diabeto simptomus.
- Stenkitės mesti rūkyti.
- Nuolat judėkite, palaikykite sveiką kūno svorį.
Prognozė sergant spontanine vainikinių arterijų disekcija
Ši būklė gali būti itin pavojinga. Priklausomai nuo atvejo, iki 5 % pacientų gali neišgyventi. Plyšusi arterija stipriai didina riziką susirgti ilgalaike krūtinės angina. Šis skausmas ar spaudimas dažnai būna sunkiai kontroliuojamas įprastais vaistais.
Maždaug vienam iš dešimties pacientų per trejus metus po pirmojo atvejo įvyksta SCAD pasikartojimas. Todėl gydytojai dažnai stebi pacientus labai atidžiai ir periodiškai paskiria papildomus tyrimus. Taip pat įmanoma, kad SCAD paskatins perikarditą – širdies dangalo uždegimą, ir dėl to prireiks papildomų širdies tyrimų, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso ar angiogramos.
Kasdienis gyvenimas su SCAD: kada kreiptis į gydytoją?
Svarbiausia – nedelsti, jei pajuntate krūtinės skausmą ar įtariate širdies smūgį. Tačiau net jei simptomai nėra labai ryškūs, reikėtų susisiekti su savo gydytoju, jei:
- Jaučiate ilgalaikį arba staigų krūtinės spaudimą, anginą.
- Prakaituojate be aiškios priežasties.
- Turite skausmą, kuris plinta į rankas, žandikaulį ar pečius.
- Pasireiškia dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas.
- Jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, silpnumą ar svaigulį.
Naudinga su gydytoju aptarti galimas šios būklės priežastis, sužinoti, kaip apsisaugoti nuo pakartotinių plyšimų ir kokius požymius būtina stebėti, kad laiku būtų galima užkirsti kelią komplikacijoms.
