Stabili krūtinės angina – tai viena dažniausių krūtinės skausmo formų, atsirandanti tuomet, kai širdis negauna pakankamai deguonies dėl vainikinių arterijų ligos. Šis skausmas paprastai prasideda fizinio krūvio metu, jaudinantis ar šaltuoju metų laiku, o pailsėjus ar išgėrus vaistų, dažniausiai praeina savaime. Jei anginos simptomai kartojasi vis tuo pačiu metu ar esant tokioms pačioms aplinkybėms, tai rodo būtent stabilią krūtinės anginą.
Stabilios krūtinės anginos pobūdis ir paplitimas
Stabili angina pasireiškia daugumai žmonių, sergančių širdies ligomis, ypač vyresnio amžiaus asmenims. Įvairios šalys kasmet fiksuoja milijonus šios būklės atvejų, o būtent stabili forma yra dažniausia anginos rūšis.
Stabilios ir nestabilios anginos pojūčiai ir situacijos skiriasi. Stabilią anginą dažniausiai išprovokuoja tam tikros, aiškiai atpažįstamos situacijos – pavyzdžiui, fizinis krūvis – ir ji trunka maždaug tiek pat laiko kiekvieną kartą. Tačiau ji gali pereiti į nestabilią, jei simptomai užsitęsia, stiprėja ar atsiranda ramybėje.
Skirtumai tarp stabilios ir nestabilios krūtinės anginos
- Stabili krūtinės angina:
- Kiekvieną kartą simptomai užtrunka tiek pat laiko ir kyla dėl tų pačių priežasčių.
- Būdingas reguliarumas ir prognozuojamumas.
- Nestabili krūtinės angina:
- Pasireiškia netikėtai, nepriklausomai nuo fizinio krūvio ar įprastų aplinkybių.
- Skausmas gali būti ilgesnis ar stipresnis, dažnai atsiranda ir ramybės būsenoje.
Stabilios krūtinės anginos simptomai
- Spaudžiantis, gniaužiantis krūtinės skausmas ar diskomfortas, dažnai primenantis virškinimo sutrikimus.
- Skausmas gali plisti į kairį petį ar ranką.
- Dusulys, oro trūkumo pojūtis.
- Galvos svaigimas arba silpnumas.
- Pykinimas.
- Nuovargis ar jėgų stoka.
Galimos stabilios anginos priežastys
Dažniausiai stabili angina pasireiškia dėl vainikinių arterijų ligos, kai dėl aterosklerozinių plokštelių ar kraujo krešulių sumažėja kraujotaka į širdies raumenį. Tačiau šią būklę gali sukelti ir kitos širdies ligos bei organizmo sutrikimai:
- Širdies nepakankamumas.
- Širdies vožtuvų ligos.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Padidėjęs skydliaukės aktyvumas (hipertirozė).
- Mažakraujystė (anemija).
Vainikinių arterijų ligos rizikos veiksniai
- Amžius.
- Rūkymas ar kitų tabako produktų vartojimas.
- Nedidelis fizinis aktyvumas ar visiškas jo trūkumas.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
- Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija).
- Sergama diabetu.
- Dažni širdies ligų atvejai artimųjų tarpe, ypač jei šeimoje liga pasireiškė jauname amžiuje.
Stabilios anginos diagnostika
Norint nustatyti diagnozę, gydytojas pirmiausia apžiūri pacientą ir įvertina simptomus. Papildomai gali būti atliekami tokie tyrimai:
- Kraujo tyrimai.
- Elektrokardiograma (EKG).
- Krūvio testas ar krūvio echokardiografija.
- Vainikinių arterijų angiografija.
- Kompiuterinė tomografija (KT).
Gydymo galimybės ir rekomendacijos
Pasirodžius stabiliai anginai, dažniausiai rekomenduojama sustoti, pailsėti, vartoti gydytojo paskirtus vaistus (pvz., nitrogliceriną). Gyvensenos pokyčiai – pavyzdžiui, sveikesnė mityba – taip pat labai svarbūs.
Esant reikalui, taikomas chirurginis ar intervencinis gydymas:
- Vainikinių arterijų šuntavimo operacija.
- Vainikinių arterijų angioplastika ir stento įvedimas.
Profilaktikai ir simptomų mažinimui naudojami:
- Kraujospūdį reguliuojantys vaistai.
- Nitratai.
- Ranolazinas.
Savo sveikatos priežiūra ir kasdienės rekomendacijos
Tęskite paskirtų vaistų vartojimą, net jei jaučiatės gerai. Jei gydytojas rekomendavo keisti mitybos įpročius ar atsisakyti rūkymo, laikykitės šių patarimų, nes jie gali stipriai pagerinti sveikatos būklę. Pravartu stebėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsiranda anginos požymiai.
Kaip sau padėti po gydymo
Nitroglicerinas paprastai palengvina simptomus per kelias minutes. Tęskite kontrolę – vartokite vaistus nuo kitų lėtinių ligų (pvz., padidėjusio cholesterolio), vadovaukitės gydytojo nurodymais.
Prevencijos priemonės
Sistemiška širdies ligų prevencija padeda sumažinti stabilios anginos riziką:
- Rinkitės subalansuotą, širdžiai palankią mitybą.
- Reguliariai judėkite.
- Meskite rūkyti.
- Atidžiai stebėkite ir kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį ir cholesterolio lygį.
Jei žinote, kas dažniausiai išprovokuoja anginos simptomus, stenkitės to išvengti:
- Geriausiai valdykite stresą.
- Stenkitės neiti į lauką per didžiausius karščius ar šalčius.
- Per krūvį darykite pertraukas.
Ligos eiga ir prognozė
Jei krūtinės skausmas atsiranda po aktyvaus judėjimo ar streso, tikėtina, kad pasikartos analogiškose situacijose. Reikia įsidėmėti, kad angina dažniau ima varginti anksti ryte. Paprastai skausmas trunka tik keletą minučių. Daugelis žmonių jaučiasi geriau pailsėję ar išgėrę vaistų, tačiau turėkite omenyje, kad stabili angina rodo didesnę širdies infarkto riziką.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei širdies ritmas tampa neįprastai greitas ar lėtas.
- Skausmas atsiranda ir be fizinio krūvio.
- Simptomai kartojasi ar stiprėja.
- Pradeda svaigti galva, jaučiatės silpni.
Būtina nedelsti kreiptis į medikus, jei nitroglicerinas nepadeda po kelių dozių, krūtinės skausmas neįprastas ar ūmėja, ar simptomai ima dažnėti, nors nieko ypatingo nedarote.
Gyvenimo būdo pokyčių svarba
Jūsų kasdieniai įpročiai gali labai paveikti ligos eigą. Pasitarkite su gydytoju dėl Jums tinkamų fizinio aktyvumo formų, kraujo skištinimo poreikio, būtinų gyvensenos pokyčių. Fiksuokite, kada ir kokiomis aplinkybėmis laiku pasireiškia simptomai – tai padeda geriau kontroliuoti ligą.
Ar stabili krūtinės angina pavojinga?
Stabili angina – tai rimtas signalas, kad širdis negauna pakankamai deguonies, todėl būtina imtis priemonių, kurios sumažintų infarkto ar kitų širdies komplikacijų riziką. Laikydamiesi gydytojo patarimų ir keisdami gyvenimo būdą, galite padėti sau išvengti pavojingų pasekmių ateityje.
Ar stabili angina gali virsti infarktu?
Taip, ši būklė gali išsivystyti į širdies infarktą, jei nebus sumažinti pagrindiniai rizikos veiksniai ar tinkamai gydoma. Svarbiausia – rimtai žiūrėti į pasikartojantį krūtinės skausmą ir nedelsti ieškoti profesinės pagalbos.
