Yra buvę daugybė momentų, kai jaučiausi pažeidžiama ir atvira. Dažniausiai to priežastis – mano nerimas. Kartais atrodydavo, kad jis visiškai mane praryja. Užsisklęsdavau, mėgindama save apsaugoti. Pastebėdavau, jog artėja panikos priepuolis, jeigu nieko nesiimsiu. Kartais pasistengdavau save nukreipti skaitydama, kitais atvejais – pasivaikščiodama, kad išlieta energija. Vis dėlto dažniausiai paprašydavau mamos pasėdėti šalia. Net ir suaugusi jaučiu didžiulį jos teikiamą ramybės jausmą. Užtenka kartu tyloje pasėdėti, susikibus už rankų, ir jau pasidaro lengviau.
Apkabų galia
Visada žinojau, kaip mane veikia apkabinimas, tačiau nesupratau, kad šis jausmas turi biologinį pagrindą. Mūsų oda reaguoja į kiekvieną prisilietimą – nuo lengviausio vėjelio iki smulkaus įbrėžimo. Kai laikome kažkieno ranką ar apkabiname, mūsų smegenys iškart reaguoja į šią patirtį.
Prisilietimo metu išsiskiria oksitocinas, dar vadinamas „meilės hormonu“. Dėl jo apkabinti žmogų tampa jauku, nurimsta mintys, atsiranda šilumos pojūtis. Šis hormonas stiprina tarpusavio pasitikėjimą, skatina rūpinimąsi ir padeda nusiraminti. Taigi, net trumpas prisiglaudimas gali teigiamai paveikti ne tik emocijas, bet ir kūno būseną.
Reikšmė slypi prisilietimuose
Apkabinimai išties stiprūs, bet prisilietimo nauda nesibaigia vien jais. Yra reiškinys, vadinamas „odos alkio” pojūčiu. Tai paaiškina, kodėl mums taip svarbus fizinis artumas. Jeigu kada jautėtės nepaaiškinamai pasiilgę prisiglaudimo ar noro artimai būti su kitu žmogumi, tikriausiai žinote, ką reiškia šis ,,alkis“.
Nuo pirmų gyvenimo akimirkų kiekvienas trokštame būti arti kito žmogaus. Streso ir pažeidžiamumo laikotarpiais šie poreikiai tik dar labiau stiprėja. „Odos alkis“ ne tik paaiškina, kodėl naujagimiai gerai reaguoja į tėvų prisilietimą – tai matyti ir ankstukų, vos tris kilogramus sveriančių dvynių, atveju. Jų raidai ir net gijimui labai svarbus artimas kontaktas su tėvais.
Dabar, praėjus beveik trejiems metams, būdami judrūs ir prisirišę prie savo tėvų, šie vaikai demonstruoja to artumo naudą. Nors svarbių dalykų ir buvo daug, neabejoju, kad pirmaisiais mėnesiais gautas švelnumas ir prisiglaudimai prisidėjo prie artimo ryšio. Esu įsitikinusi, kad prisilietimas gali būti gydantis, tai patyriau ir pati, stebėjau tą stebuklą augant savo artimuosiuose.
Kai abejoji – apkabink!
Kai artimi žmonės išgyvena sunkias akimirkas, nesvarbu, ar tai skausmas, liūdesys ar vidinė sumaištis, dažnai atrodo, kad nežinai, kuo padėti. Esu patyrusi tą bejėgiškumą, stebėdama mylimą žmogų, kuris išgyvena sunkų laiką. Tokiais atvejais tiesiog priglaudžiu jį ir stipriai apkabinu. Jaučiu, kaip noras būti arčiau, kaip odos alkis, tampa stipriausias būtent sunkiomis akimirkomis, o tuomet prisimenu, kaip kadaise mane guosdavo mama.
Apkabinti – stipru. Prisilietimai – gydo. Dabar apie tai žinote ir jūs.
Ką dar galima pabandyti, kad pagerėtų savijauta?
- Leiskitės masažo seansui
- Prisiglauskite su augintiniu (taip, jie irgi tinka!)
- Laikykitės už rankų
- Pasiūlykite ar priimkite nugaros masažą
- Pasimėgaukite pėdų masažu, jei tik yra galimybė
