Jaučiant stuburo sąnarių uždegimą, dažniausiai pasireiškia skausmas, sustingimas ar jautrumas nugaros srityje. Šie pojūčiai gali trikdyti judesius, o kartais net užkirsti kelią kasdienėms veikloms. Stuburo artritas – viena iš dažnesnių su amžiumi susijusių ligų, kuri gali paveikti kiekvieną.
Kas yra stuburo artritas?
Stuburo artritas – tai uždegiminis procesas, apimantis stuburo slankstelių sąnarius. Žmogaus stuburą sudaro 33 slanksteliai, kurie bendrai sudaro tris svarbiausias sritis:
- Kaklinę dalį – septynis viršutinius kaklo slankstelius,
- Krūtininę dalį – vidurinę stuburo dalį nuo kaklo iki apatinių šonkaulių,
- Juosmeninę dalį – apatinę stuburo sritį juosmens srityje.
Bet kuri iš šių sričių gali būti paveikta, tačiau dažniausiai liga vystosi kaklinėje ar juosmeninėje dalyje. Stuburo sąnarių uždegimas atsiranda, kai sąnariuose vyksta uždegimas arba nyksta juos apsaugantis audinys (kremzlė).
Stuburo artrito rūšys
Yra keletas skirtingų stuburo artrito tipų, tačiau dažniausiai pasitaiko šie:
- Osteoartritas,
- Reumatoidinis artritas,
- Psoriazinis artritas,
- Ankilozinis spondilitas.
Kiek dažnas yra stuburo artritas?
Vyresniems nei 60 metų žmonėms stuburo artritas yra ypač dažnas. Skaičiuojama, kad šios būklės turi apie 95 % vyresnių vyrų ir 70 % moterų.
Stuburo artrito simptomai
Pagrindiniai stuburo artrito požymiai yra šie:
- Nugaros skausmas, ypač kaklo ar juosmens srityse,
- Sustingimas ar sumažėjęs stuburo lankstumas,
- Skausmas rankose arba kojose,
- Trumpos ėjimo distancijos – sunku nužingsniuoti taip toli, kaip anksčiau,
- Nuovargis ir išsekimas.
Priklausomai nuo uždegimo vietos, skausmas gali plisti į kitas kūno dalis: galvą, šonkaulius, klubus, sėdmenis ar kelius. Dažnas ir juntamas sąnarių traškėjimas, kuris ypač pasireiškia sukant ar lenkiant stuburą. Kai kurie žmonės apibūdina, kad jų stuburo sąnariai ima „girgždėti“.
Kodėl vystosi stuburo artritas?
Ligos priežastys priklauso nuo artrito rūšies. Osteoartritas vystosi dėl natūralios kremzlės irimąsi bėgant metams, o kitos rūšys, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, dažniausiai susijusios su autoimuniniais organizmo procesais, kai imuninė sistema atakuoja savo paties audinius.
Rizikos veiksniai
- Amžius – su amžiumi rizika didėja,
- Rūkymas ar tabako vartojimas,
- Lytis – vyrams stuburo artritas pasireiškia dažniau,
- Paveldimumas – turint artimųjų, sergančių artritu, rizika didesnė,
- Profesijos ir pomėgiai, susiję su intensyvia stuburo apkrova,
- Autoimuninės ligos: Krono liga, opinis kolitas, psoriazė,
- Antsvoris arba nutukimas.
Galimos komplikacijos
- Stuburo kanalo susiaurėjimas (stenozė),
- Nervų šaknelių užspaudimas (radikulopatija),
- Slankstelių lūžiai, ypač kompresiniai lūžiai,
- Stuburo išsikreipimas (kifozė) – dėl perteklinio stuburo linkio.
Diagnozė ir tyrimai
Diagnozuojant šią ligą, gydytojas įvertina nugaros būklę, apklausia apie patiriamus simptomus ir jų atsiradimą, klausia, kas pagerina ar pablogina būklę. Svarbu informuoti apie kitus sveikatos sutrikimus bei naudotus vaistus ar papildus.
Fizinio ištyrimo metu gydytojas atkreipia dėmesį į stuburo judesių amplitudę ir lokalizuotas skausmingas vietas.
Vaizdiniai tyrimai
- Stuburo rentgeno nuotrauka,
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT),
- Kompiuterinė tomografija (KT).
Stuburo artrito gydymas
Šiuo metu vaistai nuo artrito ligos visiškai išgydyti negali, tačiau gydymas padeda sušvelninti simptomus bei išvengti komplikacijų. Parenkant gydymą, svarbu atsižvelgti į artrito tipą. Dažniausiai taikomos priemonės:
- Nepreskripciniai vaistai nuo skausmo (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, acetaminofenas),
- Fizinė terapija – padeda pagerinti kūno judesius, sumažinti skausmą ir nelankstumą,
- Receptiniai vaistai – kortikosteroidai vartojami tablečių ar injekcijų pavidalu, sunkesniais atvejais prireikia ligos eigą modifikuojančių vaistų (DMARD),
- Chirurginis gydymas taikomas retai; operacijos dažniau siūlomos, jei simptomai labai intensyvūs arba yra komplikacijų, kaip stuburo stenozė ar lūžiai.
Dažniausiai atliekamos procedūros yra stuburo sąnarių sujungimas (fuzija) ar dekompresija.
Prevencijos galimybės
Nors daugelio artrito rūšių visiškai išvengti nepavyksta, ypač jei jos atsirado dėl autoimuninių sutrikimų, visgi galima palaikyti sąnarių sveikatą:
- Subalansuota ir tinkama mityba,
- Mažo poveikio fiziniai pratimai – plaukimas, joga, važiavimas dviračiu,
- Vengimas rūkyti,
- Saugos aprangos naudojimas dirbant ar užsiimant aktyviu laisvalaikiu ar sportu.
Gyvenimas su stuburo artritu
Stuburo artrito simptomai dažniausiai lydi ilgą laiką, tad svarbu išmokti prisitaikyti prie naujos rutinos. Tai ilgalaikė būklė, kurios eigą padeda valdyti nuoseklus gydymas ir specialistų priežiūra.
Kai kurie žmonės pastebi, kad laikui bėgant simptomai stiprėja. Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją leidžia suvaldyti simptomų progresavimą ir anksti pastebėti pokyčius stuburo padėtyje ar struktūroje.
Fizinio aktyvumo palaikymas yra viena efektyviausių priemonių – nebūtina siekti sporto rekordų. Ėjimas, plaukimas, platus tempimo pratimų spektras, joga padeda stiprinti raumenis, palaikyti stuburo sveikatą ir mažinti skausmą. Pratimai turi būti parenkami individualiai, atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir galimybes.
Kai judesiai tampa skausmingi ar sunkėja kasdieniai darbai, naudinga kreiptis į ergoterapeutą – šis specialistas padės išmokti saugių judesių ir pritaikyti įrankius, kad galėtumėte lengviau atlikti įprastus veiksmus.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
- Jeigu atsiranda labai stiprus stuburo skausmas,
- Jei stuburas tampa visiškai nelankstus,
- Atsiranda dilgčiojimas ar tirpimas rankose, kojose, pirštuose ar pėdose,
- Jei pasireiškia galūnių silpnumas.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokia artrito rūšis diagnozuota,
- Kokius vaizdinius tyrimus reikės atlikti,
- Kokie gydymo būdai yra tinkamiausi,
- Ar gali būti reikalinga operacija,
- Kaip dažnai reikės lankytis kontrolei.
Stuburo artrito rimtumas
Kaulų ir sąnarių ligos, tokios kaip stuburo artritas, gali sukelti rimtų problemų, jei liga nėra tinkamai valdoma. Gydytojas padės pasirinkti gydymą, kuris sumažina simptomų įtaką kasdienybei ir padeda išvengti komplikacijų. Pastebėjus naujus simptomus ar jaučiamas ženklus ligos pablogėjimas, svarbu nedelsti ir vėl pasikonsultuoti su specialistais.
