Retinoschizė – tai būklė, kai tinklainė (akies šviesai jautrus sluoksnis) pasidalija į dvi ar daugiau dalių. Pats terminas „schizė“ apibūdina skilimą arba plyšį tinklainės audinyje. Toks pakitimas gali paveikti įvairias tinklainės dalis, tačiau dažniausiai susidaro jos pakraščiuose, o rečiau – pačiame viduryje. Dėl šių struktūrinių pokyčių dažnai nukenčia regėjimo kokybė.
Retinoschizės rūšys
Skiriami du pagrindiniai šios retos akies ligos tipai: įgyta (degeneracinė) ir įgimta retinoschizė.
Įgyta retinoschizė
Dažniausiai ši forma nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms, todėl ji dar vadinama senatvine retinoschize. Visgi, kai kuriais atvejais ji gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje. Ši forma savyje jungia du potipius – plokščiąją (tipinę) ir pūslinę (retikulinę) retinoschizę. Pūslinė retinoschizė pasižymi pūslių, panašių į burbulus, susidarymu tinklainėje ir dažniau komplikuojasi tinklainės skylėmis ar net jos atšokimu.
Dar vienas variantas – trumparegystės sukeltas tinklainės skilimas ties macula (centrinėje tinklainės dalyje). Šis pakitimas dažnai būdingas žmonėms, sergantiems didelio laipsnio trumparegyste. Jis gali būti vadinamas tiek makulos traukos retinoschize, tiek mikroschizėmis.
Įgimta retinoschizė
Įgimta retinoschizės forma, dar vadinama juveniliniu X chromosoma susijusiu retinoschizės tipu, būdinga jau nuo gimimo. Paprastai ji paveikia abiejų akių tinklainę ir kur kas dažniau pasitaiko berniukams. Tokios ligos geną dažniausiai paveldi iš motinos, kuri pati simptomų dažniausiai nejaučia.
Retinoschizės ir tinklainės atsisluoksniavimo skirtumai
Tinklainės atsisluoksniavimas – tai būklė, kai visas tinklainės sluoksnis atsiskiria nuo pagrindinių audinių, kurie ją palaiko. Retinoschizė – tai vidinis pačios tinklainės sluoksnių plyšimas. Abi šios būklės gali atrodyti panašiai, tačiau jas atskirti padeda specialūs akių tyrimai. Kai kuriais atvejais, ypač esant įgimtai retinoschizės formai, gali išsivystyti abi patologijos vienu metu.
Retinoschizės paplitimas
Juvenilinė (įgimta) retinoschizė vertinama kaip gana reta: manoma, kad ji išsivysto nuo 1 iš 5 000 iki 1 iš 25 000 žmonių. Tuo tarpu degeneracinės formos dažnumas didina su amžiumi ir gali pasiekti apie 4 % žmonių, perkopusių 40 metų ribą, ar 1–4 % asmenų, vyresnių nei 50 metų.
Retinoschizės simptomai
Daugelis pacientų nejaučia jokių simptomų. Vis dėlto, kai kurie požymiai būdingi ypač įgimtai ligos formai:
- Akys krypsta į nosį (strabizmas, arba žvairumas).
- Nekontroliuojami akių judesiai iš vienos pusės į kitą (nistagmas).
- Centrinio ar kraštinio (periferinio) regėjimo praradimas, priklausomai nuo to, kur įvyksta skilimas.
- Toleresystės požymiai (sutrikęs gebėjimas matyti arti esančius objektus).
Įgyta retinoschizė dažniausiai nesukelia jokių subjektyvių nusiskundimų. Kai pasireiškia simptomai, dažniausiai nukenčia periferinis matymas – gali būti sunku matyti šone.
Jei liga komplikuojasi arba atsiranda tinklainės atsisluoksniavimas, gali pasireikšti tokie simptomai kaip:
- Plūduriuojantys šešėliai ar blyksniai akyse.
- Vaizdų iškraipymas.
- Dar ryškesnis regėjimo lauko sumažėjimas – tiek centrinėje, tiek kraštinėje dalyje.
Retinoschizės priežastys
Daugeliu atvejų įgimtą retinoschizės formą lemia genetiniai pokyčiai – tai mutacijos geno, esančio X chromosomoje, kurie dažnai perduodami iš motinos. Įgytos retinoschizės priežastys nėra žinomos, tačiau rizika padidėja su amžiumi, ypač po 40 metų.
Diagnostikos metodai
Retinoschizę dažniausiai nustato gydytojas oftalmologas atlikęs išsamų akių tyrimą. Tyrimui tikslinti gali būti atliekami tokie papildomi testai:
- Oftalmoskopija (fundusoskopija) – apžiūrima tinklainė specialiu prietaisu.
- Optinė koherentinė tomografija (OCT) – neinvazinis tyrimas, leidžiantis gauti tikslų tinklainės sluoksnių vaizdą.
- B-skano ultragarsas – akių ultragarsinis tyrimas, įgalinantis ištirti užpakalinę akies dalį.
- Elektroretinografija (ERG) – vertinamas tinklainės elektrinis atsakas į šviesos impulsus.
- Kraujagyslinė angiografija – naudojant specialius dažus galima įvertinti tinklainės kraujagyslių būklę.
- Genetiniai tyrimai – ypač svarbūs įtariant įgimtą retinoschizės formą.
Gydymo ir priežiūros galimybės
Retinoschizės išgyti visiškai negalima, tačiau galima pagerinti gyvenimo kokybę. Dažnai pacientams prireikia akinių ar kitų regėjimo priemonių silpstančiai regai kompensuoti.
Įgyta retinoschizės forma dažnai laikoma nesunkia, todėl kai kuriems pacientams gydyti nereikia – pakanka akinių koreguoti regos klaidas (trumparegystę ar toliamatystę). Įgimta ligos forma taip pat gali būti gydoma korekciniais akiniais.
Kai kuriems žmonėms, jei tinklainėje prasideda kraujavimas dėl plyšusių kraujagyslių, taikoma krioabliacija (gydymas šalčiu) arba lazerinė terapija kraujavimui stabdyti. Jei išsivysto tinklainės atsisluoksniavimas, būtina chirurginė operacija tinklainei pritvirtinti.
Mokslininkai ieško naujų gydymo metodų, ypač įgimtai formai – įskaitant genų ir kamieninių ląstelių terapiją bei naujus vaistus, pavyzdžiui, dorzolamidą.
Prevencija
Šiuo metu nėra žinomo būdo, kaip apsisaugoti nuo retinoschizės. Įgytą formą prognozuoti sudėtinga, nes jos kilmė nėra aiški. Jei šeimoje pasitaikė juvenilinių X susijusių atvejų, gali būti naudinga pasikonsultuoti su genetiku dėl rizikos ir paveldimumo.
Ligos eiga ir prognozė
Retinoschizė neišgydoma, tad kai kuriais atvejais gali ženkliai susilpnėti regėjimas ir net išsivystyti aklumas. Kita vertus, daugelis žmonių gyvena be didesnių simptomų, jiems pakanka įprastos regėjimo korekcijos.
Kasdienis gyvenimas su retinoschize
Viena pagrindinių savipriežiūros priemonių – reguliarūs akių tyrimai. Jie leidžia anksčiau pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią tolimesniam regėjimo blogėjimui.
Tiems, kurių rega stipriai silpnėja, naudinga išmokti naudotis pagalbinėmis regėjimo priemonėmis, įgyti orientacijos ir mobilumo įgūdžių bei išbandyti pritaikytas technologijas. Tai taikoma tiek patiems ligoniams, tiek ir jų vaikams.
Kiekvienam, pastebėjus regėjimo pokyčius, svarbu kuo greičiau informuoti gydytoją – taip galima išvengti sunkesnių komplikacijų.
